Lelánto kãras, pirmasis didelis archajinio laikotarpio Graikijos karinis konfliktas. Vyko 8 a. pr. Kr. pabaigoje, tikėtina, tarp 740–700. Kariavo vieni ekonomiškai stipriausių graikų polių – Eubojos saloje klestinti Chalkidė ir Eretrija. Karo pavadinimas kilo nuo Eubojos saloje esančios Lelanto lygumos, kuria tekėjo Lelanto upė.
Pirmą kartą Lelanto karas paminėtas poeto Archilocho (7 a. pr. Kr. pirma pusė). Pasak Tukidido, jis apėmė ne tik kariaujančių polių, bet ir kitas teritorijas. Patikimų žinių apie šį karą labai mažai.
Chalkidė buvo įsikūrusi Lelanto lygumos šiaurės vakarų dalyje, o Eretrijos sąjungininkas, klestintis Leukandės polis, – pietryčiuose; Eretrija, manytina, buvo šiek tiek toliau į rytus. Abu poliai buvo jūrų prekybos lyderiai ir varžovai, įsteigę pirmuosius emporiumus (prekybos centrus) Viduržemio jūros regione ir kontroliuojantys prekybos kelius į Etrūriją; ilgainiui jų kova dėl žemės virto kova dėl rinkų: Chalkidę, manoma, rėmė Samas, Tesalija, Korintas, Eretriją – Miletas, Megara; Eretrija turėjo įtakos nemažai daliai Egėjo jūros salų.
Karo eiga neaiški: lemiamą reikšmę, tikėtina, turėjo Tesalijos raiteliai – Chalkidė laimėjo vieną ar du mūšius sausumoje. Pasak tradicijos, Eretrija pralaimėjo ir buvo sužlugdyta, manoma, karas nutraukė ir Chalkidės klestėjimą (archeologiniai duomenys to nepatvirtina). Leukandės gyvenvietė buvo visiškai sugriauta ir apleista.
Lelanto karas paskatino kurtis ekonominiais interesais grindžiamas sąjungas; iki jo poliai jungėsi tik į religines sąjungas, vadinamąsias amfiktionijas.
879