lelijà (Lilium), lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 110 rūšių. Paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutiniškai šilto ir šilto klimato srityse, didžiausia įvairovė Rytų Azijoje.
Daugiametis, 0,5–3 m aukščio, kiaušiniškus arba rutuliškus, retai ištįsusius, šakniastiebio pavidalo svogūnus išauginantis žolinis augalas. Svogūnų skiltelės (pakitę lapai) mėsingos. Stiebas turi daug lapų, kurie pasiskirstę tolygiai arba grupėmis, sudaro tariamuosius menturius, linijiški, lancetiški arba kiaušiniški, bekočiai. Žiedai dideli, stiebo viršūnėje po 5–45 (retai 1–4), susitelkę į kekės arba skėčio pavidalo žiedynus. Apyžiedžio lapeliai menkai diferencijuoti, spalvingi, oranžiniai, raudoni, geltoni, rausvi, balti, dažnai išmarginti purpuriškomis ar kitų spalvų dėmelėmis, taškais, rečiau juostomis. Vaisius – 3 sąvaromis atsidaranti dėžutė. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai, kartais lapų pažastyse susidarančiais gemaliniais pumpurais (svogūnėliais). Šiaurės Amerikoje augančios filadelfinės lelijos (Lilium philadelphicum) ir kanadinės lelijos (Lilium canadense) svogūnai valgomi (vartojo indėnai). Kaip daržovinis augalas auginama Brauno lelija (Lilium brownii). Kai kurių rūšių lelijos naudojamos liaudies medicinoje. Dekoratyvinis augalas. Sukurta daug hibridų ir veislių.
raudonoji lelija
Lietuvoje gėlynuose auginamos auksuotoji lelija (Lilium auratum), baltoji lelija (Lilium candidum), raiboji lelija (Lilium lancifolium), karališkoji lelija (Lilium regale), puošnioji lelija (Lilium speciosum). Yra daugiau kaip 6000 kultūrinių lelijų veislių. Daug lelijų veislių sukūrė P. Balčikonis, J. Proscevičius.
Seniausiai auginama raudonoji lelija (Lilium bulbiferum) natūralizavosi. Aptinkama upių slėnių pievose, pamiškėse, pakelėse. Savaime auga tik miškinė lelija (Lilium martagon). Paplitusi pietinės dalies lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, miško aikštelėse, kartais auginama gėlynuose.
849