lèmai, lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos Lema ir Oulema genčių vabalai. Paplitę Europoje, Vakarų Sibire, Šiaurės Amerikoje. Galva už akių ryškiai persmaugta. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius. Antsparniai mėlyni, blizgantys, su taškuotomis vagutėmis arba taškų eilėmis. Nagai prie pagrindo suaugę. Lervos 4–6 mm ilgio, turi krūtinės kojas, kuprotos, apsitraukusios tamsiai rudomis gleivėmis. Lemai kenkia javams. Žiemoja vabalai. Pavasarį javų lapuose jie išgraužia pailgas skyles. Kiaušinius deda ant lapų grandinėle po 3–7. Patelė deda apie 200 kiaušinių. Lervos išgraužia lapus pailgais ruoželiais. Labai pažeisti lapai nudžiūsta. Lervos lėliukėmis virsta baltuose kokonuose lapų pažastyse arba tarp varpelių. Per metus būna 1 karta. Žalingesni stepių ir miškastepių zonoje. Lietuvoje 4 rūšys. Dažniausias paprastasis lemas (Lema cyanella). Kūnas mėlynas, 3,5–5 mm ilgio; priešnugarėlė per vidurį persmaugta, išmarginta tankiais taškais. Raudonkrūtis lemas (Oulema melanopus) turi raudonai geltoną priešnugarėlę, mėlynus antsparnius. Kūnas 4–5 mm ilgio. Apsauga: ankstyva vasarojaus sėja.
-lemas