lèmingai, pelėnų (Microtinae) pošeimio graužikai. 4 gentys: tikrieji lemingai (Lemmus), kanopiniai lemingai (Dicrostonyx), miškiniai lemingai (Myopus) ir peliniai lemingai (Synaptomys); apie 20 rūšių. Paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundroje ir taigoje. Kūno ilgis iki 15 cm, uodegos – iki 2 centimetrų. Kojų padai plaukuoti, priekinės kojos su stipriais nagais. Akys ir išorinės ausys mažos. Žemėje rausia urvus. Aktyvūs ištisus metus. Minta viksvomis, samanomis ir kitais augalais. Veda 2–6 vadas po 4–13 jauniklių. Palankiomis sąlygomis lemingų daug prisiveisia, jie renkasi į didžiulius būrius ir toli migruoja, perplaukdami upes. Lemingais minta poliarinės lapės, baltosios pelėdos, kartais ir šiauriniai elniai. Lemingai yra vieni gausiausių smulkiųjų žinduolių, bet kai kurioms rūšims gresia išnykimas.
norveginis lemingas
grenlandinis kanopinis lemingas
Dažnesnės rūšys: norveginis lemingas (Lemmus lemmus), paplitęs Skandinavijos šalyse. Kūno ilgis 8–17 cm, masė 20–130 g. Kailis rudas arba juodas. Aktyvesnis naktį, būdinga ciklinės migracijos. Nėštumas 16 d.; veda iki 13 jauniklių, šiltuoju laikotarpiu – iki 6 vadų. Grenlandinio kanopinio lemingo (Dicrostonyx groenlandicus) kūno ilgis 10–15 cm, uodegos 1–2 cm, masė 30–112 g; žiemą kailis baltas.
2005
a – norveginis lemingas, b – grenlandinis kanopinis lemingas
-lemingas