lemùrės (lot. lemures), romėnų mitologijoje – klaidžiojančios į pomirtinį pasaulį nepatekusios mirusiųjų vėlės. Joms pamaloninti gegužės 9, 11 ir 13 d. būdavo švenčiamos Lemurijos. Pasak legendos, Lemurijų pradininkas buvo Romulas. Per šventę, kad piktavalės vėlės nepatektų į vidų, būdavo užrakinamos šventyklos, namų šeimininkai, bijodami, kad vėlės neįeitų į vidų, vidurnaktį basi eidavo aplink namą ir kalbėdami užkeikimus bei mėtydami pupas, varydavo lemures šalin.
Dėl gegužės mėnesį švenčiamų Lemurijų, romėnų manymu, visas mėnuo buvo netinkamas sutuoktuvėms. Lemurijos buvo švenčiamos iki įsigalėjo krikščionybė.