lènas (vok. Lehn, angl. fief), Vakarų Europos feodalinėje visuomenėje pajamų šaltinis, kurį vasalas gauna už tarnybą senjorui. Beneficijos forma. Dažniausiai lenas buvo žemės valda su priklausomais valstiečiais, bet galėjo būti ir įvairios tarnybos, piniginė renta, titulas. Žemės valdos dydis buvo skirtingas – priklausė nuo iš jos gaunamų pajamų; pvz., vėlyvaisiais viduriniais amžiais vienam riteriui išlaikyti lene turėjo būti 15–30 valstiečių šeimų. Gavęs leną, vasalas turėjo prisiekti ištikimybę senjorui (omažas). Lenas atsirado klostantis feodalinei visuomenei (feodalizmas) ir buvo jos viena svarbiausių institucijų. Iš pradžių teiktas iki gyvos galvos, vėliau tapo paveldimas (feodas).
2271