lengvasis automobilis Cadillac Fleetwood (1930)
lengvasis automobilis Ford Model T (1920)
lengvàsis automoblis, 4 ratų transporto priemonė žmonėms, jų daiktams ir (arba) kroviniams vežti. Turi iki 8 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo). Savoji masė ne didesnė kaip 3500 kg. Pagal automobilio matmenis (gabaritus, ratų bazę) skirstomi į šias klases: mikroautomobiliai, pavyzdžiui, Smart Fortwo, A (mini automobiliai, pavyzdžiui, Citroën C1), B (maži automobiliai, pavyzdžiui, Opel Corsa), C (kompaktiški automobiliai, pavyzdžiui, VW Golf, kompaktiški prestižiniai automobiliai, pavyzdžiui, Audi A3), D (vidutiniai automobiliai, pavyzdžiui, Ford Mondeo, vidutiniai prestižiniai automobiliai, pavyzdžiui, trečiosios klasės BMW), E (dideli automobiliai, pavyzdžiui, Opel Omega, dideli prestižiniai automobiliai, pavyzdžiui, Audi A6), F (reprezentaciniai automobiliai, pavyzdžiui, S klasės Mercedes‑Benz).
Pagal paskirtį lengvieji automobiliai būna keleiviniai, keleiviniai-krovininiai (furgonas, pikapas), sportiniai, lenktyniniai, visureigiai. Skiriamos pagrindinės lengvųjų automobilių sudedamosios dalys: kėbulas, rėmas, automobilio variklis, transmisija, pakaba, vairo mechanizmas, stabdžių sistema, elektroninė valdymo ir kontrolės sistema. Lengvieji automobiliai dažniausiai neturi rėmo, tai yra jo kėbulas yra laikančioji lengvojo automobilio dalis, prie kurios tvirtinami visi kiti automobilio agregatai. Tik didelių gabaritų ir didelio pravažumo visureigiai ir pikapai turi rėmą – laikančiąją sukniedytą arba suvirintą konstrukciją, prie kurios tvirtinamas kėbulas ir automobilio agregatai. Labiausiai paplitęs uždaras 3 ertmių (variklio skyriaus, salono ir bagažinės) lengvojoautomobilio kėbulas (sedanas).
lengvasis automobilis Jaguar IX (1960)
Labai populiarūs 2 ertmių (variklio skyriaus ir salono, sujungto kartu su bagažine) kombinuotasis, universalusis kėbulas, pikapas. Lengvasis automobilis dažniausiai varomas benzininiu keturtakčiu 4, 6 ar 8 cilindrų (gali būti iki 18 cilindrų) skysčiu aušinamu vidaus degimo stūmokliniu varikliu. Automobilio variklį sudaro maitinimo (susideda iš elektroniniu būdu valdomų daugiataškio įpurškimo, degalų tiekimo, deginių šalinimo ir neutralizavimo sistemų), tepimo, aušinimo, paleidimo, uždegimo ir kitos sistemos. Siekiant sumažinti lengvojo automobilio degalų sąnaudas ir išmetamų deginių kenksmingumą automobilyje montuojami vad. hibridiniai galios agregatai, sudaryti iš vidaus degimo variklio ir elektros variklio, arba elektros variklis (elektromobilis), taip pat plačiai naudojami turbokompresoriai (daugiausia dyzeliniuose varikliuose), daugiavožtuviai varikliai (dažniausiai turi 4 vožtuvus, kartais 5 vožtuvus vienam cilindrui).
lengvasis automobilis Volkswagen Beetle (2011)
Diegiamos tiesioginio degalų įpurškimo į cilindrus sistemos, didinančios lengvojoautomobilio variklių ekonomiškumą, ekologiškumą ir kitus rodiklius. Variklį su vienu arba abiem varančiaisiais tiltais jungia lengvojo automobilio transmisija, per ją, tai yra sankabą, pavarų dėžę, Cardano pavarą (kartais), pagrindinę pavarą, diferencialą ir pusašius, variklio sukuriamas sukimo momentas perduodamas varantiesiems ratams. Lengvojo automobilio pavarų dėžė būna mechaninė, automatinė sekvencinė, kartais įrengiama belaipsnė automatinė – diržinis variatorius. Pagrindinė pavara (reduktoriumi) kelis kartus (dažniausiai apie 4) sumažinamas kampinis greitis ir atitinkamai padidinamas varančiųjų ratų sukimo momentas. Diferencialas paskirsto sukimo momentą pusašiams ir leidžia varantiesiems ratams suktis skirtingu greičiu, pavyzdžiui, posūkiuose.
Keturiais ratais varomuose, pavyzdžiui, visureigiuose lengvuosiuose automobiliuose, įrengiamas tarpašinis diferencialas, paskirstantis sukimo momentą. Didesnės trinties diferencialai naudojami sportiniuose automobiliuose. Lengvojo automobilio priekinių ratų pakaba nepriklausoma, galinė dažniausiai taip pat nepriklausoma (sudaryta iš kėbulą su ratu jungiančių skersinių ir išilginių svirčių sistemos), pusiau nepriklausoma (dažniausiai turi mažesnės klasės lengvieji automobiliai) arba priklausoma (visureigiai, senesni keleiviniai automobiliai). Pakabos tamprieji elementai dažniausiai yra spyruoklės, rečiau lingės (jos naudojamos dideliuose visureigiuose, didelio krovumo pikapuose, senesniuose keleiviniuose lengvuosiuose automobiliuose).
Lengvojo automobilio priekyje ir gale dažniausiai yra skersinio posvyrio stabilizatorių. Kiekvienas ratas svyravimams mažinti turi hidraulinį arba dujinį (pneumatinį) teleskopinį abipusio veikimo amortizatorių. Priekiniai ir galiniai stabdžiai dažniausiai diskiniai, senesnių lengvųjų automobilių galiniai stabdžiai būgniniai. Stabdžių sistemos pavara hidraulinė iš 2 nepriklausomų kontūrų su vakuuminiu stabdžių stiprintuvu ir dažniausiai stabdžių antiblokavimo sistema. Rankinio stabdžio pavara dažniausiai mechaninė lyninė arba jis valdomas elektroniniu būdu. Vairo sistemos mechanizmas krumpliastiebis su hidrauliniu arba elektros hidrauliniu vairo stiprintuvu. Būdingas lengvojoautomobilio komponavimas: priekyje išilgai įmontuotas variklis per sankabą, pavarų dėžę, Cardano pavarą, pagrindinę pavarą ir pusašius suka tik galinius ratus. Didelių gabaritų ir didelio pravažumo visureigiuose ir pikapuose priekyje išilgai įmontuotas variklis varo visus 4 ratus.
greičiausias pasaulyje lengvasis automobilis Bugatti Veyron Super Sport (2005)
Sportiniuose automobiliuose variklis dažnai montuojamas gale (už galinio tilto) ir varomi galiniai ratai (pavyzdžiui, Porsche), taip pat centre tarp priekinės ašies ir galinio varančiojo tilto (lenktyniniuose Formulės‑1 boliduose – už piloto kapsulės). Dažnai naudojama ir kitokia komponavimo schema, kai priekyje skersai įmontuotas variklis per pavarų dėžę, sublokuotą su pagrindine pavara ir diferencialu, per pusašius varo priekinius ratus, taip pat paplitusi schema, kai išilgai įmontuotas variklis varo priekinius ratus. Konstruojant naujus lengvųjų automobilių modelius siekiama automobilio saugumo – diegiamos įvairios elektroninės sistemos: stabdžių antiblokavimo, stabdymo jėgos paskirstymo tarp ašių, taip pat ekstremalaus stabdymo momentu suveikianti pagalbos sistema. Įrengiama traukos kontrolės sistema, neleidžianti varantiesiems ratams slysti įgreitėjimo metu, stabilumo sistema, keičianti vairaračio pasukimo jėgą pagal automobilio greitį, stabilumo kontrolės, susidūrimo prevencijos sistema (stabdo automobilį jam kritiškai priartėjus prie kliūties), slėgio padangose kontrolės sistema ir kita. Tobulinami kiti lengvojo automobilio keleivių saugumo elementai: įrengiami saugos diržai su įtempikliais, aktyvūs galvos atlošai, pasislenkantys į priekį per avariją, įtaisomos saugos oro pagalvės ir užuolaidėlės lengvojo automobilio priekyje ir gale keleivių galvai, krūtinei, kojoms apsaugoti. Stengiamasi apsaugoti kėbulo saloną darant jį maksimaliai standų ir perkeliant deformacijos zonas į automobilio priekį ir galą. Gerinama naujai konstruojamų automobilių dinamika – didinamas greitis, trumpinamas įgreitėjimo laikas, tobulinami stabdžiai. Valdymo ir stabilumo savybės gerinamos nuolat modernizuojant pakabą, didinant komfortabilumą (įrengiamos navigacijos, automatinė kelių, klimato kontrolė, sudėtingos vaizdo ir garso sistemos).
Gerinami šiuolaikinio lengvojo automobilio ekonomiškumo, ekologiškumo rodikliai – gaminami lengvieji automobiliai su hibridiniu galios agregatu, kuriami elektromobiliai, varomi akumuliatorių ar saulės energijos. Kėbului, pakabos ir kitiems elementams gaminti naudojamos naujos konstrukcinės medžiagos, mažinančios automobilio masę, didinančios kėbulo stiprumą, standumą (sportiniams ir lenktyniniams automobiliams dažniausiai naudojamas anglies pluoštas, stiklo pluoštas, lengvieji metalų lydiniai ir kitos medžiagos). Didžiausios lengvųjų automobilių gamybos bendrovės: General Motors Corporation, Ford Motor Company (abi Jungtinių Amerikos Valstijų), Toyota Motor Corporation (Japonija), Volkswagen AG (Vokietija).
lengvasis elektrinis automobilis Tesla (2017)
3065