Lengvenáičiai, Lengvenaičiai Mstislaviškiai, 15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių giminė. Gediminaičiai.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnaus Lengvenio Algirdaičio, po brolio Karigailos žūties (1390) paveldėjusio Mstislavlio kunigaikštystę, palikuoniai.
Žymiausias Lengvenio ir Marijos, Dmitrijaus Doniečio dukters, sūnus Jurgis Lengvenaitis. Kitas sūnus (iš kitos Lengvenio santuokos) Jaroslavas Teodoras (1411–35) per Pabaisko mūšį kovėsi kaip Švitrigailos šalininkas, jame žuvo. Jonas (mirė prieš 1489), vienintelis Jurgio sūnus, valdė ne tik Mstislavlio kunigaikštystę, bet, manoma, ir Mogiliavą. Po jo mirties liko dvi nepilnametės dukterys – Nastazija (apie 1496 ištekėjo už kunigaikščio Semiono Olelkaičio) ir Julijona. Pastarąją Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1499 ištekino už Mykolo (Michailo) Zaslavskio (iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jaunučio palikuonių, Zaslavskiai). Jam atiteko dalis Mstislavlio kunigaikštystės ir teisė vadintis Mstislaviškiu.
Mykolo Zaslavskio žinomi du sūnūs: Vasilijus mirė jaunas, Teodoras (rusų istorijos šaltiniuose ir literatūroje Fiodoras) 1526 iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pabėgo į Maskvą ir ten pradėjo kunigaikščių ir bojarinų Mstislaviškių giminę (nutrūko 1622).
-Lengvenaitis; -Jaroslavas Teodoras Lengvenaitis; -Jonas Lengvenaitis
1412