lengvóji atlètika, viena labiausiai paplitusių ir masiškiausių sporto šakų.
Rungtys
Apima 47 olimpines rungtis. Klasikinės lengvosios atletikos rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas (estafetė), šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas, šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiarus bėgimo krosas. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Lengvosios atletikos rungčių pagrindas – natūralūs žmogaus judesiai, todėl lengvosios atletikos pratybos visiems prieinamos.
diską meta Virgilijus Alekna
Istorija
Pirmą kartą bėgimo (1 stadijos – 192,27 m) varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas, vėliau – penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Žymiausias senovės Graikijos atletas buvo Leonidas Rodietis. Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado 19 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 a. pabaigoje daugelyje šalių įsisteigė lengvosios atletikos mėgėjų klubų ir kitų organizacijų.
Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo didžiausių tarptautinių varžybų – olimpinių žaidynių atgaivinimas (1896). 20 a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 pervadinta į Tarptautinę legvosios atletikos federacijų asociaciją (angl. International Association of Athletics Federation, IAAF); 2018 jai priklausė 214 šalių nacionalinės federacijos. Nuo 1934 kas 4 m. (tarp olimpinių žaidynių) rengiami lengvosios atletikos Europos čempionatai, nuo 1964 – Europos jaunių lengvosios atletikos čempionatai, nuo 1965 – Europos taurės lengvosios atletikos varžybos, nuo 1966 – Europos lengvosios atletikos čempionatai patalpose, nuo 1977 kas 2 m. – pasaulio taurės lengvosios atletikos varžybos, nuo 1983 (nuo 1993 kas 2 m.) – pasaulio lengvosios atletikos čempionatai.
Armandas Duplantis (Švedija) dalyvauja vyrų šuolio į aukštį rungtyje
100 m moterų kliūtinis bėgimas XIX Europos lengvosios atletikos čempionate Göteborge (2006)
Vieni geriausių 20–21 a. lengvaatlečių: F. F. Blankers‑Koen (Nyderlandai), A. Bikila (Etiopija), U. Boltas (Jamaika), S. Bubka (Ukraina), V. Brumelis (SSRS) F. Griffith‑Joyner, J. Joyner‑Kersee (abi Jungtinės Amerikos Valstijos), J. Lūsis (Latvija), P. Nurmi (Suomija), C. Lewisas, A. Oerteris, J. Owensas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), I. Szewińska (Lenkija), J. Železný, E. Zátopekas (Čekija).
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919. 1921 Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), 1922 – pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1928 Lietuvos 5 lengvaatlečiai dalyvavo olimpinėse žaidynėse Amsterdame, 1934 trys lengvaatlečiai – pirmajame Europos lengvosios atletikos čempionate Turine, 1933–38 – Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų lengvosios atletikos varžybose, 1935 Lietuvos studentai – pasaulinėse studentų pirmenybėse Budapešte (Alfonsas Vietrinas laimėjo 4 vietą 5000 m bėgime).
1936 įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 – su Estijos lengvaatlečiais (nugalėjo latviai ir estai), 1938 – Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis (nugalėjo latvės). 1938 Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1940 Kaune įvyko pirmosios Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos. 1956 Melburno olimpinėse žaidynėse dalyvavo A. Mikėnas (20 km sportinio ėjimo sidabro medalis) ir J. Pipynė (1957 jis tapo tarptautinių jaunimo žaidynių nugalėtoju). 1960 įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kuri 1991 priimta į Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją.
vyrų bėgimo varžybos lengvosios atletikos manieže Kaune
Pasaulio rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), V. Bardauskienė du kartus (šuolis į tolį, 1978), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958; pirmasis lietuvių pasaulio rekordas); SSRS rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), Aleksandras Antipovas (10 000 m bėgimas, 1978), Algimantas Baltušnikas (disko metimas, 1958, 1961), V. Bardauskienė (šuolis į tolį, 1977), Valdas Kazlauskas (15 000 ir 20 000 m sportinis ėjimas, 1983; 10 km sportinis ėjimas, 1989), A. Mikėnas (10 000 ir 15 000 m sportinis ėjimas, 1956), Galina Murašova (diskas, 1983), J. Pipynė (1500 m bėgimas, 1956, 1957; 2000 m bėgimas, 1958), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), Adolfas Varanauskas (rutulio stūmimas, 1959). SSRS čempionatuose Lietuvos lengvaatlečiai pelnė 38 aukso, 37 sidabro ir 42 bronzos medalius.
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso – R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro – A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos – B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012). Olimpinius rekordus pasiekė: A. Aleksejūnas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1964) ir V. Alekna (diskas, 2004).
Pasaulio kroso čempionate Aleksandras Antipovas 1978 12,3 km laimėjo sidabro, 1979 12 km – bronzos medalį. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate 2003 ir 2005 V. Alekna, 2017 A. Gudžius iškovojo aukso, 1983 A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas) ir Galina Murašova (diskas), 1997 ir 2001 V. Alekna, 2022 M. Alekna – sidabro medalius, 1985 Nijolė Medvedeva (šuolis į tolį), 1997 Remigija Nazarovienė (septynkovė), 2004 ir 2012 A. Skujytė (penkiakovė), 2022 A. Gudžius ir 2023 M. Alekna (abu diskas) – bronzos medalius.
Europos lengvosios atletikos čempionatuose (ir uždarų patalpų) aukso medalius pelnė 1971 ir 1974 K. Šapka (šuolis į aukštį), 1978 V. Bardauskienė (šuolis į tolį), 1979 Vladimiras Cepelevas (šuolis į tolį), 2006 V. Alekna, 2018 A. Gudžius ir 2022 M. Alekna (visi diskas), 2017 A. Palšytė (šuolis į aukštį), sidabro medalius – 1957 B. Zalagaitytė-Kalėdienė (ietis), 1972 ir 1974 K. Šapka (šuolis į aukštį), 1986 R. Ubartas ir 2002 V. Alekna (abu diskas), 2011 A. Skujytė (penkiakovė), 2012 Raivydas Stanys ir 2016 A. Palšytė (abu šuolis į aukštį), bronzos medalius – 1969 Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas), 1978 Aleksandras Antipovas (10 000 m bėgimas), 1980 R. Valiulis (400 m bėgimas), 1986 Vaclovas Kidykas (diskas), 1986 R. Čistiakova (3000 m bėgimas), 1994 Nelė Žilinskienė (šuolis į aukštį), 1998 V. Alekna, 2012 Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas), 2016 Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), 2019 A. Palšytė (šuolis į aukštį), 2024 M. Alekna (diskas).
1285
991