lengvóji prãmonė, su aprangos ir buitinių reikmenų gamyba susijusių pramonės šakų kompleksas. Apima avalynės pramonę, kailių pramonę, kilimų ir kiliminių gaminių gamybą, odos pramonę, siuvimo pramonę, tekstilės pramonę, trikotažo pramonę. Kaip mašininės gamybos šaka susiformavo 18 a. antroje pusėje. Išplėtota Europos Sąjungoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Brazilijoje, Rusijoje, Turkijoje, Meksikoje. Lengvosios pramonės svarbiausių gaminių gamyba pasaulyje 2002 parodyta 1 lentelėje.
1
LIETUVOJE lengvosios pramonės užuomazgų atsirado 16 a. pradėjus kurtis laisvųjų amatininkų cechams. Pirmosios audimo dirbtuvės 18 a.–19 a. pradžioje buvo įkurtos prie dvarų (pvz., A. Tyzenhauzo įsteigtos tekstilės manufaktūros). 19 a. pradžioje atsirado nedidelių įmonių, kuriose dirbo laisvai samdomi darbininkai. Dauguma įmonių buvo nedidelės, pusiau amatininkiškos. 19 a. pabaigoje sparčiau ėmė plėtotis odos pramonė, jos įmonių daugiausia buvo Vilniuje (penkiuose fabrikuose dirbo daugiau kaip 620 darbininkų) ir Vilniaus gubernijoje. Visose lietuviškų gubernijų lengvosios pramonės įmonėse 1865 dirbo apie 100, 1879 – 347, 1908 – 2454, 1912 – 2766 darbininkai, Klaipėdos krašto įmonėse 1907 – 1475 darbininkai. 1912 lengvosios pramonės įmonės pagamino 18,5 % visos lietuviškų gubernijų pramonės produkcijos, jose dirbo 19,1 % visų pramonės darbuotojų. Po Pirmojo pasaulinio karo sumenko odos, sparčiau plėtojosi tekstilės ir trikotažo pramonė: buvo įkurti vilnonių audinių fabrikai Drobė ir Liteksas Kaune, lininių audinių fabrikai Biržuose, Plungėje, šilkinių audinių fabrikai Kauno audiniai ir Pluoštas Kaune. 1940 pradžioje Lietuvoje veikė apie 340 lengvosios pramonės įmonių, jose dirbo apie 11 000 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyta didelių įmonių: siuvimo fabrikas Lelija Vilniuje, Panevėžio linų kombinatas (1975–90 gamybinio susivienijimo Linas pagrindinė įmonė, nuo 1990 bendrovė Linas), Utenos trikotažo fabrikas (nuo 1990 Utenos trikotažas), Alytaus medvilnės kombinatas (nuo 1993 Alytaus tekstilė), Plungės dirbtinių odų gamykla, Lentvario kilimų fabrikas (nuo 1992 Kilimai) ir kitos. 1984 veikė 105 įmonės. Atkūrus nepriklausomybę lengvosios pramonės įmonės buvo privatizuotos, bet ne visos prisitaikė prie rinkos ekonomikos sąlygų, rado savo produkcijai rinkas. Bankrutavo šilkinių audinių fabrikai Kauno audiniai ir Pluoštas, Plungės dirbtinių odų gamykla, Drobė ir kitos. Veikia Liteksas, Linas, Utenos trikotažas, Audėjas, Lelija, Šatrija ir kitos įmonės. Lietuvos lengvosios pramonės gamyba 1940–2004 parodyta 2 lentelėje. 2004 pradžioje veikė 1433 lengvosios pramonės įmonės (iš jų – 784 smulkios, turinčios iki devynių, 17 – daugiau kaip 500, septynios – daugiau kaip 1000 darbuotojų), 2003 jų pagaminta produkcija sudarė apie 10,6 % visos pramonės produkcijos (3 lentelė). Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (įkurta 1991, iki 2002 Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija) vienija apie 160 tekstilės ir jos gaminių, drabužių siuvimo, kailių išdirbimo, odos ir jos dirbinių įmonių (2006 jose dirbo apie 46 000 žmonių, 2005 pagamino apie 70 % lengvosios pramonės produkcijos).
2
* Statistikos metraščių duomenys
** mln. metrų
*** odinė ir guminė avalynė kartu
3
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
L: Industrial Statistics Yearbook New York 2004.
2687