Leninskij prijisk
Leninskij prijisk (Ленинский прииск, Lènino kasỹklos), gyvenvietė Rusijoje, Irkutsko srityje, Bodaibo rajone, apie 30 km į šiaurės rytus nuo Bodaibo, Kropotkino kalnuose, Bodaibo (Vitimo dešinysis intakas) dešiniajame krante, amžinojo įšalo zonoje. 1949 06 į Leninskij prijiską atitremta apie 400 lietuvių. Tremtiniai iš pradžių gyveno palapinėse, žiemai pasistatė barakus ir įsirengė žemines. Visi dirbo aukso kasyklose. 1949–50 daug lietuvių mirė nuo bado ir šalčio. Vėliau, atokaitoje įsiruošę lysves, užsiaugindavo kiek daržovių. Mokytojos G. Kamantauskaitė ir E. Vaitiekaitytė mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Laikyti šv. Mišių, teikti kitų religinius patarnavimų atvažiuodavo kun. J. Budrikis. 1956–58 tremtiniams leista išvykti iš Leninskij prijisko, bet ne visiems leista grįžti į Lietuvą. Mirusieji buvo laidojami kapinėse, vadinamose Krasnaja gorka, apie 4 km nuo gyvenvietės. 20 a. pabaigoje dalis kapinių buvo išlikusi. 1990 vasarą Kauno buvusių tremtinių ekspedicija į Lietuvą parvežė trijų lietuvių tremtinių palaikus.
1077