lenkai

lenkų etninė vėliava

leñkai (savivardis lenka), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Hondūro, Salvadoro atogrąžų miškuose. Iš viso 21 amžiaus pradžioje buvo 87 000 lenkų. Kaba ispanų kalba, senyvo amžiaus leñkai ir bendruomenių vadai išlaikė leñkų kalbą (čibčų kalbų šeima; indėnų kalbos). Tikintieji – katalikai.

Gyvensena

Tradiciniai verslai – kaplinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, kakavmedžiai, šakniavaisiai, tabakas, bananai), kalakutų auginimas, medžioklė, rinkimas, žvejyba, bitininkystė, valgomosios druskos gavyba ir prekyba. Amatai: pynimas, audimas rankomis, keramikos, akmeninių trinamųjų girnų gamyba, odos ir medienos apdirbimas. 20 amžiaus pabaigoje dauguma vertėsi žemės ūkiu (kviečiai, cukranendrės, sodo ir daržo kultūros), dalis gyvena miestuose. Šeima – mažoji arba išplėstinė, rečiau didžioji (tarp vadų ir seniūnų pasitaiko poliginija). Kai kur praktikuojamas bendruomeninis žemės apdirbimas, derlių paskirsto kasikas. Paplitęs laikino matrilokališkumo – atodirbio už nuotaką – paprotys. Išlikęs ikiispaniškas folkloras, tradiciniai muzikiniai instrumentai, piligrimystė prie šventųjų kalvų ir senųjų gyvenviečių griuvėsių, agrarinės apeigos, Saulės garbinimas, šamanizmas, žiniuoniai, būrimai.

lenkų moteris (Hondūras)

Istorija

Iki ispanų užkariavimo (16 amžius) leñkams įtaką darė majai ir pipiliai. Leñkai turėjo kasikų vadovaujamų ikivalstybinių junginių, statė religinės ir visuomeninės paskirties pastatus, rengė aikšteles žaidimams kamuoliu, darė polichrominę keramiką.