Lénkijos architektūrà
Liaudies architektūra
Nuo seno Lenkijoje susiklosčiusiai liaudies architektūrai būdinga ręstiniai, rečiau fachverkiniai (Pamaryje) gyvenamieji namai su aukštais dvišlaičiais stogais, dengtais malksnomis, lentomis, šiaudais. 1–2 aukštų gyvenamiesiems namams Pakarpatėje (Nowy Sączas, Mažosios Lenkijos vaivadija) būdinga aukšti stogai su frontonais, drožinėtos verandos ir prieangiai. Kašubų (Lenkijos šiaurės vakaruose), kujavų ir mozūrų (Lenkijos šiaurės rytuose) gyvenamieji namai statyti su galerijomis.
Iki 11 amžiaus
Vavelio ansamblio Krokuvoje fragmentas (10–17 a.)
Iš bronzos ir geležies amžių išliko Lužitėnų ir Pamarių kultūrų apskrito plano įtvirtintų gyvenviečių (Biskupin, 747–722 pr. Kr.) liekanų. 8–12 a. statyta slavų gyvenvietės (dabar Gniezne, Gdanske, Opolėje, Poznanėje), apjuostos medžio ir žemės įtvirtinimais. Po lenkų krikšto (966) pradėta statyti (pirmiausia Mažojoje Lenkijoje) mūriniai ikiromaninių formų pastatai: rotondinės koplyčios (Švč. Mergelės Marijos Vavelyje, 10 a. antra pusė, seniausias išlikęs mūrinis pastatas Lenkijoje; Šv. Prokopo Strzelno, 11 a.), bazilikinės katedros (Poznanėje, Gniezne, Krokuvoje; visos 10–11 a., vėliau perstatytos), vienuolynai (Tynieco Krokuvoje, 11 a. antra pusė).
Romaninis stilius
Nuo 11 a. antros pusės iš Vidurio ir Vakarų Europos į Lenkiją skverbėsi romaninis stilius. Krokuvai tapus valstybės sostine (apie 1040) čia pradėta formuoti lenkų karalių rezidencija – Vavelis. Didžiuosiuose miestuose ir prie vienuolynų pastatyta monumentalių bazilikinių bažnyčių (Šv. Andriejaus Krokuvoje, po 1086, Czerwińske prie Vyslos, netoli Varšuvos, 12 a., Švč. Mergelės Marijos ir šv. Aleksiejaus bažnyčia Tume, prie Łęczycos, 1161). Nuo 12 a. vidurio sakraliniai pastatai pradėti gausiai puošti skulptūriniu dekoru (kolonos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje Strzelne, 12 amžius).
Gotika
Nuo 13 a. pradžios Mažojoje Lenkijoje statytų cistersų vienuolynų (Wąchoke, prie Kielcų, 13 a., Sulejówe, prie Petrakavo, 13 a. antra pusė) architektūroje atsirado ankstyvosios gotikos elementų. 13 a. pabaigoje–16 a. pradžioje Lenkijos architektūroje vyravo gotikos stilius, kuris suklestėjo valdant Kazimierui III Didžiajam (1333–70). Šiuo laikotarpiu pastatyta apie 50 pilių, bažnyčių – tarp jų su žvaigždiniais skliautais (Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Wislicoje, prie Kielcų, 14 a. antra pusė). Suformuota taisyklingo plano miestų su kvadratinio plano aikšte centre (Krokuva, įkurta 1257). Didesnius miestus juosė gynybinės mūro sienos su bokštais, vartais, kai kada su barbakanu (Krokuvos, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia, Varšuvos, 1548).
Pastatyta gotikinių visuomeninių pastatų: rotušių (Vroclavo, 13 a. vidurys, perstatyta 15–16 a. pradžia, Torunės, 13–14 a., Gdansko Didžioji rotušė, 1492, perstatyta 16–17 a.), turgaus halių (Sukiennice Krokuvoje, 14 a. antra pusė, 16 a. perstatyta), universitetų (Krokuvos universiteto Collegium Maius 1492–1540). Pietų Lenkijoje (Mažoji Lenkija, Silezija) daugiausia buvo statomos vienanavės arba trinavės bazilikos (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Krokuvoje, 1360), Šiaurės Lenkijoje (Pamarys, Mazovija ir Didžiosios Lenkijos šiaurinė dalis) – halinės bažnyčios su transeptu ir choru (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Gdanske, 1343–1502). Pastatyta netaisyklingo (Będzino, 14 a.) arba stačiakampio (Ciechanówo, 15 a.) plano pilių su stačiakampio arba apskrito plano bokštais.
Lenkijos šiaurinėje dalyje išliko 13–15 a. konventinio tipo kryžiuočių pilių (Elbinge, Malborke, ši – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997). Gotikinių elementų ilgiausiai išliko Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės vaivadijos liaudiškų formų medinėse bažnyčiose (Šv. arkangelo Mykolo Dębno Podhalańske, 15 a. antra pusė, Šv. Pilypo ir Jokūbo Sękowoje, 1516, šios ir dar 4 – Binarowoje, Bliznėje, Haczówe, Lipnica Murowanoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2003).
Renesansas
Poznanės rotušė (apie 1300, 1560 perstatyta renesanso stiliumi, architektas G. B. di Quadro)
16 a. pradžioje šalia gotikos pradėjo reikštis renesanso stilius. Valdant Žygimantui Senajam į rūmus Krokuvoje pakviesti Florencijos architektai (Pranciškus Florentietis, m. 1516, B. Berrecci, apie 1480–1537) sukūrė pirmuosius Lenkijoje grynojo renesanso pavyzdžius (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, arba Žygimantų, koplyčia Vavelio katedroje, 1533, architektas B. Berrecci). Susipynus vidurinių amžių architektūros ir italų renesanso formoms Lenkijoje susiklostė savita renesanso architektūra. Šiuo stiliumi perstatyta gotikinių pilių (Karališkoji pilis Vavelyje, 16 a.), rotušių (Poznanėje, 1560, architektas G. B. di Quadro, m. apie 1590), turgaus halių (Sukiennice Krokuvoje, 1560), bažnyčių (katedra Plocke, 1531–41, architektas B. Z. da Gianotti, skulptorius G. Cini), rūmų, gyvenamųjų namų. Pastatytas taisyklingo renesansinio plano miestas Zamostė (1580, architektas B. Morando, apie 1540–1600, Zamostės senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1992). Vėlyvojo renesanso laikotarpiu (nuo 1550) Lenkijos architektūroje (daugiausia šiaurinėje dalyje) reiškėsi manierizmo įtaka (Didysis arsenalas Gdanske, 1605).
Manierizmo paplitimui Lenkijoje įtakos turėjo italų kilmės skulptoriaus ir architekto S. Gucci kūryba (Stepono Batoro koplyčia ir antkapinis paminklas Vavelio katedroje Krokuvoje, 1595, Šv. Onos koplyčia Pińczówe, prie Kielcų, 1600).
Barokas
Benediktinių Sakramentiečių vienuolyno ansamblis Varšuvoje (1693, architektas Tylmanas Gamerenietis)
17 a. pradžioje–18 a. trečiame ketvirtyje Lenkijos architektūroje vyravo barokas. Ankstyvuoju baroko laikotarpiu ryšku Italijos architektūros įtaka. Žymesni šio laikotarpio architektūros pavyzdžiai – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia Krokuvoje (1597–1635, pradėta architekto J. Britijaus, baigta G. Trevano; pastatyta pagal Jėzaus bažnyčios Romoje pavyzdį), Krokuvos vyskupų rūmai Kielcuose (1641, manoma, architektas T. Poncino, apie 1590–1659, 1732 išplėsti, manoma, architektas K. Bażanka, gimęs apie 1689; dabar Nacionalinio muziejaus skyrius), Krzyżtopóro pilis Ujazde (prie Opolės, 1644, išliko griuvėsiai). Vietiniai architektai kūryboje dažnai derino gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko elementus (Przybyłų šeimos gyvenamasis namas Kazimiere, 1615). Iš 17 a. išliko savitų fachverkinių evangelikų bažnyčių (Šventosios Dvasios Jawore, 1655, Švenčiausiosios Trejybės Świdnicoje, 1657, abiejų architektas A. von Säbischas, 1610–88, abi pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001).
Brandžiojo baroko laikotarpiu pastatyta daug sudėtingo plano, gausiai dekoruotų bažnyčių (Šv. Onos Krokuvoje, 1689–1705, architektas Tylmanas Gamerenietis; jėzuitų Poznanėje, 1677–1701), puošnių rūmų ir parkų ansamblių (Wilanówo rūmų centrinis korpusas Varšuvoje, 1696, architektas A. Locci, 1650–1729; Krasińskių Varšuvoje, 1688–99, dabar Varšuvos nacionalinės bibliotekos skyrius, Branickių Balstogėje, 1697, 18 a. išplėsti, abiejų architektas Tylmanas Gamerenietis). Vėlyvojo baroko laikotarpiu kūrė architektas K. Bażanka (Misionierių bažnyčia Krokuvoje, 1728), P. Ferrari (1660–1736, cistersų bažnyčia Ląde, prie Konino, 1735), P. A. Fontana (1696–1765, Šv. Onos bažnyčia Lubartówe, prie Liublino, 1738), G. Chiaveri (1689–1770) ir kiti. 18 a. pirmoje pusėje atsirado rokoko bruožų (Potockių rūmai ir parkas Radzyń Podlaske, 1750–95, architektas J. Fontana, 1710–73).
Ostrogskių rūmai Varšuvoje (po 1681, architektas Tylmanas Gamerenietis; dabar F. Chopino nacionalinis institutas ir muziejus)
18 amžius–19 amžiaus pirma pusė
Gorzeńskių rūmai Śmiełówe (prie Poznanės, 1797, architektas S. Zawadzkis; dabar A. Mickevičiaus muziejus)
Valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui menas suklestėjo. 1760–95 susiklostė lenkiškoji klasicizmo atmaina Stanislovo Augusto stilius, turintis vėlyvojo baroko ir prancūzų klasicizmo bruožų. Šiuo stiliumi perstatyta Varšuvos karalių pilis (architektai J. Fontana, D. Merlini, 1730–97, J. Chr. Kammsetzeris, 1753–95, ir kiti), pastatyta Łazienkos Varšuvoje (architektai D. Merlini, J. Chr. Kammsetzeris). Suprojektuota rūmų su parkais (Arkadijos parkas Lodzės vaivadijoje, įkurtas 1778–1821, architektas Sz. B. Zugas), rezidencijų (rūmai Natoline, netoli Varšuvos, 1782, Sz. B. Zugas; rūmai Lubostrońyje, 1800, architektas S. Zawadzkis), bažnyčių (liuteronų Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Varšuvoje, 1777, architektas Sz. B. Zugas; basųjų karmeličių bažnyčios fasadas Varšuvoje, 1780, architektas E. Schroegeris, 1727–83).
Po Napoleono karų Lenkijos architektūroje toliau taikyta klasicizmo formos. Varšuvoje ir kituose miestuose pastatyta paprastų formų, grakščių proporcijų klasicistinių pastatų pagal architektų Chr. P. Aignerio (Šv. Onos bažnyčios Varšuvoje fasadų perstatymas, 1788, su S. K. Potockiu), J. Kubickio (Belwederio rūmai Varšuvoje, 1822), A. Corazzi (Didysis teatras Varšuvoje, 1833), K. F. Schinkelio (Vyskupų rūmai Gniezne, 1836, 1928 perstatyti, architektas S. Cybichowskis, 1881–1940), S. Zawadzkio, S. B. Łozos projektus. Įkurta parkų (Muzakowskio parkas Łęknicoje, 1815–45; dalis parko priklauso Vokietijai, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2004). Nuo apytiksliai 1830 pastatuose pradėta taikyti ketaus konstrukcijas (Raczyńskio biblioteka Poznanėje, 1829).
19 amžiaus antra pusė–20 amžiaus pirma pusė
19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje sparčiai plėtojosi pramonė, stichiškai plėtėsi miestai (Varšuva, Lodzė, Poznanė, Krokuva). Šiuo laikotarpiu daugiausia statyti istorizmo krypties statiniai; žymesni – neoklasicistinė geležinkelio stotis Varšuvoje (1845, architektas H. Marconi), neogotikinis Jogailos universiteto Collegium Novum (1887, architektas F. Księżarskis, g. 1820), neorenesansinė Dailės akademija (1880, architektas M. Moraczewskis, 1840–1928), eklektinis J. Słowackio teatras (1893, architektas J. Zawiejskis, 1854–1922; visi Krokuvoje), neorenesansinis Stanislovo Augusto Poniatovskio tiltas Varšuvoje (1914, architektas S. Szylleris, 1857–1933).
19 a. antroje pusėje remiantis Tatrų regiono medinės liaudies architektūros formomis išplėtotas Zakopanės stilius (vila Po kėniais Zakopanėje, 1897, architektas S. Witkiewiczius). 20 a. pradžios architektūroje yra moderno apraiškų (Senasis teatras, 1906, architektai F. Mączyńskis, 1874–1947, T. Stryjeńskis, 1849–1943, C. Czyncielo gyvenamasis namas, 1908, architektas L. Wojtyczko, 1874–1950; abu Krokuvoje), pradėta naudoti sudėtingas gelžbetonio konstrukcijas (Šimtmečio salė Vroclave, architektas M. Bergas, inžinierius G. Traueris, 1913, renovuota 1997, 2010, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2006).
Šimtmečio salė Vroclave (1913, architektas M. Bergas, inžinierius G. Traueris, renovuota 1997, 2010)
Po I pasaulinio karo taikyta neostilių, modernizuoto neoklasicizmo, art deco, racionalizmo, ekspresionizmo ir kitos architektūrinės formos, ryšku nacionalinio stiliaus paieškos (vadinamasis dvarelių stilius). Svarbesnių pastatų suprojektavo architektas A. Szyszko‑Bohuszas (1883–1948, PKO banko pastatas Krokuvoje, 1925), O. Sosnowskis (1880–1939, Šv. Roko bažnyčia Balstogėje, 1927), R. Milleris (geležinkelio stotis Gdynėje, 1925), J. Koszczycius‑Witkiewiczius (1881–1958, Ekonomikos mokykla Varšuvoje, 1926), R. Świerczyńskis (1883–1943, Nacionalinis ūkio bankas Varšuvoje, 1931). Žymiausias šio laikotarpio urbanistinis projektas – naujas taisyklingo plano miestas uostas – Gdynė (20 a. 3 dešimtmetis). 1926 Varšuvoje susikūrė lenkų avangardistų grupuotė Praesens, kuri prisidėjo prie architekto Le Corbusier, Bauhauso mokyklos propaguojamų konstruktyvizmo, funkcionalizmo idėjų paplitimo Lenkijoje.
Žymesni šių idėjų sekėjai: architektai B. Brukalska (Żoliborzo gyvenamųjų namų kolonija Varšuvoje, 1927–39, su vyru architektu S. Brukalskiu), R. Guttas (Draudimo sąjungos ZUPU pastatas Varšuvoje, 1931), S. Brukalskis (Lenkijos paviljonas 1937 pasaulinėje parodoje Paryžiuje, su kitais), B. Lachertas (1900–87), J. Szanajca (1902–39?), H. Syrkus ir Sz. Syrkusas, J. Żórawskis (1898–1967) ir kiti.
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
Po II pasaulinio karo atstatinėti sugriauti senieji miestai (Varšuva, Gdanskas, Poznanė, Vroclavas). 5–6 dešimtmetyje Lenkijoje plito socialistinio realizmo kryptis. Pastatyta naujų miestų (Nowe Tychai, netoli Katowicų, Nowa Huta, dabar Krokuvos dalis), visuomeninių pastatų (Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje, 1955, architektas L. Rudnevas, 1885–1956; aukščiausias pastatas Lenkijoje, aukštis – 231 m), gyvenamųjų namų kompleksų. 6–7 dešimtmetyje pradėta statyti modernizmo krypties visuomeninius pastatus (parduotuvė Supersam, 1962, architektas J. Hryniewieckis, 1909–88, Centrinė geležinkelio stotis, 1975, architektas A. Romanowiczius, g. 1910, abi Varšuvoje), sporto kompleksus (Dešimtmečio stadionas, architektai J. Hryniewieckis, M. Leykamas, 1908–83, 20 a. 6 dešimtmetis, Varšuviečių stadionas, 1956–72, architektai Z. Ihnatowiczius, 1906–95, J. Sołtanas, 1913–2000, 1999 atnaujintas; abu Varšuvoje), mokyklas, ligonines, tipinius gyvenamųjų namų kvartalus.
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio greta kitų pastatų daug statyta modernistinių formų bažnyčių (Šv. Juozapo Darbininko Kielcuose, 1977, architektas W. Pieńkowskis, Šventosios Dvasios Vroclave, 1983, architektas T. Zipseris, g. 1930, su kitais, Viešpaties Žengimo į dangų Varšuvoje, 1985, architektas M. Budzyńskis, g. 1939, Šv. Kryžiaus Zakopanėje, 1995, architektas W. Cęckiewiczius, g. 1924).
Lenkijos žydų istorijos muziejus Varšuvoje (2013, architektai R. Mahlamäki, I. Lahdelma)
Lenkijos radijo simfoninio orkestro salė Katowicuose (2014, architektūrinė bendrovė Konior Studio)
Europos solidarumo centras Gdanske (2014, architektūrinė bendrovė FORT Architects)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Lenkijoje gausiai statomi bankai (banko Pekao S. A. centrinis pastatas Varšuvoje, 1993, architektė M. Dumenčić), viešbučiai (Metropolitan Varšuvoje, 2003, architektas N. Fosteris), administraciniai (Varšuvos finansų centras, 1998, architektūrinė bendrovė Kohn Pedersen & Fox, bendrovės Focus Filtrowa 2000, architektūrinė bendrovė Kuryłowicz & Associates, bendrovės PZU, 2001, architektas T. Spychała; visi Varšuvoje), verslo (Biržos centras Varšuvoje, 2000, architektai A. M. Chołdzyńskis, g. 1960, S. Fiszeris, g. 1935), visuomeniniai (Japonų meno ir technikos centras Krokuvoje, 1994, architektai A. Isodzaki, K. Ingardenas, Varšuvos universiteto biblioteka, 1998, architektas M. Budzyńskis, Tarptautinio oro uosto keleivių terminalas Balice, prie Krokuvos, 2000, architektai J. Czechas, S. Deńko ir kiti) pastatai. Jiems dažniausiai būdinga Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose vyraujančios postmodernizmo architektūros kryptys.
Pasaulio paveldo vertybės
Krokuvos (nuo 1978), Varšuvos (nuo 1980), Torunės (nuo 1997), Zamostės (nuo 1992) senamiesčiai, Veličkos ir Bochnios druskos kasyklų statiniai (nuo 1978), Malborko pilis (nuo 1997), manieristinės architektūros 50 stočių Kalvarijų ir kraštovaizdžio kompleksas, Piligrimų parkas Kalwaria Zebrzydowskoje (prie Wadowicų, nuo 1999), fachverkinės evangelikų bažnyčios Jawore ir Świdnicoje (nuo 2001), Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios (nuo 2003), Muzakowskio parkas Łęknicoje (dalis parko priklauso Vokietijai; nuo 2004), Šimtmečio salė Vroclave (nuo 2006), Karpatų regiono cerkvės (su šio regiono cerkvėmis Ukrainoje, nuo 2013).
L: W. Krassowski Architektura drewniana w Polsce Warszawa 1961; I. Wisłocka Awangardowa architektura polska: 1918–1939 Warszawa 1968; B. Knox The Architecture of Poland London 1971; H. Kozakiewiczowa Renesans i manieryzm w Polsce Warszawa 1978; S. Lorentz, A. Rottermund Klasycyzm w Polsce Warszawa 1984; P. Crossley Architecture in the Reign of Kazimir the Great: Church Architecture in Lesser Poland 1320–1380 Kraków 1985; A. Olszewski An Outline History of Polish 20th Century Art and Architecture Warszawa 1989; Z. Świechowski Architektura romańska w Polsce Warszawa 2000.
2271
Lenkijos kultūra
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos