Lénkijos ármija SSRS (1941–42), oficialus pavadinimas Lénkijos ginklúotosios pãjėgos SSRS, Ánderso ármija, karinis junginys, suformuotas Lenkijos ir SSRS 1941 08 14 susitarimu.
Pavaldus Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone, formaliai priklausė Lenkijos ginkluotosiomis pajėgoms Vakaruose. Į armiją daugiausia stojo nuo 1939 SSRS internuoti ir kalinti Lenkijos kariškiai ir civiliai lenkai, kuriems 1941 08 paskelbta amnestija; buvo ir lietuvių (poetas J. Kėkštas ir kiti).
Lenkijos armiją SSRS sudarė 6 pėstininkų divizijos, keli specialūs ir pagalbiniai daliniai (iš viso apie 96 000 karių); vadas generolas W. Andersas. Jam 1942 02 atsisakius armijos divizijas po vieną siųsti į Rytų frontą, SSRS vadovybė sumažino jos aprūpinimą maisto produktais. Didžiosios Britanijos ir SSRS susitarimu 1942 03–08 armija per Iraną ir Iraką buvo evakuota į Artimuosius Rytus (jos pagrindu ten sudarytas Lenkijos II korpusas).
Formuojant šią armiją apie 115 000 SSRS represuotų lenkų (apie 41 000 kariškių ir apie 74 000 civilių) atgavo laisvę ir galėjo išvykti iš SSRS.