Lénkijos choreogrãfija. Muzika, dainos ir šokiai (pavasariniai rateliai, vestuvių, derliaus švenčių šokiai) buvo svarbi lenkų papročių dalis. 5–7 a. susiklostė pirmieji lenkų šokiai. Viduriniais amžiais šokio elementų buvo liaudies žaidimuose, 16 a. karaliaus dvare Krokuvoje rengtose intermedijose. Su šokio folkloru susiję lenkų šokiai polonezas, krakoviakas, mazurka, oberekas, kujaviakas.
1628 karaliaus rūmuose Varšuvoje pastatyta F. Caccini opera baletas Rudžiero išlaisvinimas iš Alcinos salos. 1643 čia Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza įsteigė teatrą, kuriame, be operų, buvo parodyti spektakliai Karališkasis baletas (1654), Baletas per karaliaus Jono III karūnavimą (1676). Juos statydavo ir atlikdavo daugiausia italų ir prancūzų artistai, šoko ir lenkų dvariškiai. 18 a. antroje pusėje baleto trupių buvo didikų dvaruose, baleto meno juose mokė daugiausia prancūzų baleto pedagogai. 18 a. 7 ar 8 dešimtmetyje savo dvare Gardine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas A. Tyzenhauzas įkūrė baleto mokyklą, kurioje mokėsi aplinkinių baudžiauninkų vaikai. 1782 A. Tyzenhauzo pakviestas atvyko prancūzų baletmeisteris F. G. Le Doux (apie 1755–1823). Iš šios mokyklos susiklostė 1785–94 Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmuose Varšuvoje veikusi viena geriausių Europoje baleto trupė. 1788 prie jos prijungta M. K. Oginskio Slanimo teatro artistų trupė. Jai vadovavę F. G. Le Doux ir austras D. Curzas (1753–?) statė operas baletus, ballet d’action. 1801 Varšuvoje įkurta baleto mokykla (vadovas F. G. Le Doux, 1818 pertvarkyta į mokyklą prie 1765 įkurto Tautos teatro). Šią mokyklą baigė pirmosios lenkų balerinos J. Mierzyńska (1801–31), A. Palczewska (1807–50), L. Polichnowska (m. 1871), L. Polkowska (apie 1810–38), baleto artistas J. Walińskis (apie 1765–1840). 1818 prancūzų baletmeisteris L. Thierry Tautos teatre sukūrė nuolatinę baleto trupę ir baleto mokyklą. 1823 prancūzų baletmeisteris M. Pionas (1801–69) ir lenkų baleto artistė J. Mierzyńska pastatė pirmąjį nacionalinį baletą Krokuvietiškos vestuvės Ojcówe (kompozitoriai K. K. Kurpińskis, 1785–1857, J. Damse, 1788 ar 1789–1852), kuriame panaudoti lenkų liaudies šokių ir apeigų elementai. 1833 įkurtame Didžiajame teatre Varšuvoje veikė baleto trupė; iki 19 a. pabaigos jai vadovavo italų baletmeisteriai. 1843–53 (su pertraukomis) šiame teatre dirbęs italų baletmeisteris F. Taglioni pastatė romantinių baletų (J. Stefani Indijos rytas 1844). 1843–67 (su pertraukomis) su juo dirbo jo mokinys pirmasis lenkų baletmeisteris R. Turczynowiczius (1813–82), kuris pastatė užsienio (A. Ch. Adamo Žizel 1848, Korsaras 1857, C. Pugni Esmeralda 1851) ir lenkų kompozitorių baletų. Garsėjo baleto artistės K. Turczynowicz (1818–80), Anna (1829–1912) ir Karolina (1836–1909) Straus, T. Gwozdecka (1819–94), artistai F. Krzesińskis (1823–1905), J. Popielas (1821–83), broliai Aleksandras (1822–82) ir Antoninas (1822–87) Tarnowskiai, H. Meunieris (1825–98). Lenkijos baleto raidai įtakos turėjo italų baleto artisčių M. Taglioni ir C. Grisi gastrolės. Labai populiarus buvo 1874 lenkų dirigento ir kompozitoriaus A. G. Sonnenfeldo (1837–1914) baletas Ponas Tvardovskis (pastatė baletmeisteris V. Calori, 1832–74). Garsėjo pirmoji lenkų prima ballerina assoluta H. Cholewicka (1848–83). 1875–1918 Lenkijos baletas patyrė nuosmukį dėl teatrų prastos finansinės padėties, daug baleto artistų išvyko šokti į užsienį, trupėms trūko nuolatinių meno vadovų ir baletmeisterių. Baletus daugiausia statė baletmeisteriai E. Cecchetti, L. Ivanovas, M. Fokinas, gastroliavo baleto artistai N. Legatas, A. Pavlova, T. Karsavina.
Po I pasaulinio karo Lenkijos baletas pradėjo sparčiai plėtotis. 1917 Didžiajame teatre Varšuvoje baletmeisteris P. Zajlichas (1884–1948) subūrė naują baleto trupę (iki 1934 buvo jos meno vadovas). Baletmeisteriai P. Zajlichas, F. Parnellis (1898–1980) ir kiti statė lenkų kompozitorių (Z. Noskowskio, 1846–1909, K. Szymanowskio, L. Różyckio, 1884–1953, A. G. Sonnenfeldo, L. M. Rogowskio, 1881–1954, E. Morawskio-Dąbrowos, 1876–1948), atnaujintus arba naujos redakcijos klasikinius užsienio kompozitorių baletus, baletus iš S. Diagilevo antreprizės repertuaro. 1919 Poznanėje prie Didžiojo teatro (dabar Didysis S. Monuszkos teatras) įkurta baleto trupė ir baleto mokykla. 1934–39 ir 1945–47 Lenkijoje ir užsienio šalyse gastroliavusios trupės Parnellio lenkų baletas (įkurta Varšuvoje) repertuare buvo baletmeisterio F. Parnellio groteskiniai baletai lenkų folkloro motyvais. 1937–39 veikusi trupė Lenkų baletas Pasaulinėje parodoje Paryžiuje (1937), per gastroles Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose rodė baletmeisterės B. Nižinskos baletus, kuriuose derinta lenkų nacionalinių šokių, klasikinio baleto ir moderniojo šokio elementai. 1939 ši trupė gastroliavo Valstybės teatre Kaune.
Per II pasaulinį karą Lenkijos baleto raida nutrūko, sugriauta daug teatrų. Pirmaisiais pokario metais šokta tik operos spektakliuose. 5–6 dešimtmetyje pradėjo šokti baleto artistės B. Bittnerówna, A. Boniuszko (g. 1937), M. Krzyszkowska (1925–2014), O. Sawicka, artistai W. Borkowskis (1919–95), Z. Kilińskis (1919–93), S. Szymańskis, į Lenkiją emigravę lietuvių baleto artistai M. Galočkinaitė, V. Miliūnas. 5–7 dešimtmetyje naujos baleto trupės įkurtos Poznanės, Vroclavo, Varšuvos, Bytomo, Gdansko, Bydgoszcziaus, Lodzės, Krokuvos operos teatruose. Naujuose pastatuose 1965 vėl pradėjo veikti Didysis teatras Varšuvoje (1988, 2004 gastroliavo Lietuvoje; 1988, 2006 šiame teatre gastroliavo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), 1967 – Didysis teatras Lodzėje. Nuo 5 dešimtmečio pradžios veikė choreografijos mokyklos Varšuvoje, Poznanėje, Bytome, Gdanske, nuo 1975 – Lodzėje. 6–8 dešimtmetyje statyta užsienio klasikiniai (A. Ch. Adamo Žizel, P. Čaikovskio Gulbių ežeras, Miegančioji gražuolė, Spragtukas, L. Delibes’o Kopelija, A. Glazunovo Raimonda) ir šiuolaikiniai (B. Bartóko Stebuklingas mandarinas) baletai. Žymūs lenkų baletmeisteriai J. Jarzynówna-Sobczak (1915–2004), E. Paplińskis (1908–78), F. Parnellis, S. Miszczykas (1910–76), J. Gogółas (1922–96), J. Kaplińskis (1909–2003) sukūrė naujas populiarių lenkų baletų (K. K. Kurpińskio, J. Damse’s Krokuvietiškos vestuvės Ojcówe, L. Różyckio Ponas Tvardovskis, K. Szymanowskio Harnasiai) versijas su nacionalinių šokių elementais. Lenkų kompozitorių T. Kiesewetterio, T. Szeligowskio, A. Świerzyńskio, F. Nowowiejskio, G. Bacewicz baletuose naudota nacionalinės istorijos, padavimų ir legendų, literatūros kūrinių motyvai. Baletmeisterės J. Jarzynównos-Sobczak (1949–76 Baltijos operos baleto trupės Gdanske meno vadovė) baletų stilistika artima neoklasikiniams baletams, ekspresyviajam šokiui. Garsėjo baletmeisteriai W. Gruca (1927–2009), T. Kujawa (1927–2016), kurie derino klasikinio baleto ir moderniojo šokio elementus.
Nuo 7 dešimtmečio baleto pedagogo ir baletmeisterio profesijos buvo mokomasi A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje ir Leningrado konservatorijoje, 1972 Aukštojoje muzikos mokykloje Varšuvoje pradėta rengti baleto pedagogus. Nuo 7 dešimtmečio vidurio statyta vienveiksmiai baletai, dažnai pagal simfoninę muziką (T. Bairdo, A. Blocho, R. Twardowskio). Baletmeisteris C. Drzewieckis sukūrė nesiužetinių baletų (F. Wożniako Variacijos 4:4 1966, Sonata dviem fortepijonams ir mušamiesiems, Divertismentas, abu 1972, abu pagal B. Bartóko muziką, Adagio styginiams instrumentams ir vargonams 1973, pagal T. Albinoni muziką), kuriuose derino neoklasikinio baleto, džiazo baleto ir moderniojo šokio elementus. Nuo 8 dešimtmečio vidurio baletų pastatė ir žymūs užsienio choreografai M. Béjart’as, B. R. Cullberg, B. Eifmanas, M. Ekas, A. Fodoras, K. Joossas, H. van Manenas, L. Massine’as, J. Neumeieris, A. Sokolow ir kiti.
Nuo 1968 kas 2 metai vyksta tarptautinis baleto festivalis Lodzės baleto susitikimai, nuo 1994 – Krokuvos baleto pavasaris.
20 a. 3–4 dešimtmetyje įsteigta daug moderniojo šokio studijų ir mokyklų. Buvo populiarus laisvasis šokis (artimas I. Duncan stiliui) ir ekspresyvus plastinis šokis (artimas M. Wigman stiliui). Varšuvoje J. Mieczyńska (É. Jaques’o-Dalcroze’o mokinė) ir T. Wysocka įkūrė moderniojo šokio trupes. Žymiausios šio laikotarpio solistės: H. Hulanicka (1899–1975), Z. Buczyńska (1910–2002). Pasaulyje garsėja 1973 Poznanėje įkurtas pirmasis nepriklausomas Lenkų šokio teatras-Poznanės baletas (vadovas C. Drzewieckis, nuo 1988 – E. Wycichowska, g. 1949; 2001 gastroliavo Lietuvoje). Bytome veikia 1991 choreografo J. Łumińskio (g. 1958) įkurtas Silezijos šokio teatras (1997, 1998, 2000, 2003, 2006 lankėsi Lietuvoje); nuo 1994 teatre rengiamos tarptautinės šiuolaikinio šokio dirbtuvės, konferencijos ir festivaliai. 1993 L. Bzdylis (g. 1964) Gdanske įkūrė šokio teatrą Dada von Bzdülöw (1998, 2000, 2005 gastroliavo Lietuvoje). 1993 Liubline H. Strzemiecka subūrė šiuolaikinio šokio trupę (nuo 2001 Liublino šokio teatras; 2002, 2005 gastroliavo Lietuvoje); nuo 1997 čia rengiamas tarptautinis Liublino šokio teatrų festivalis. 1994 M. Monteros ir W. Mochniejus įkūrė Gdansko šokio teatrą (dabar W&M fizinis teatras; 1998, 1999, 2000, 2005 gastroliavo Lietuvoje).
L: J. Pudełek Warszawski balet romantyczny: (1802–1866) Kraków 1968, Warszawski balet w latach 1867–1915 Kraków 1981; T. Wysocka Dzieje baletu Warszawa 1970; B. Mamontowicz-Łojek Terpsychora i lekkie muzy: Taniec widowiskowy w Polsce w okresie międzywojennym 1918–1939 Kraków 1972; Two Hundred Years of Polish Ballet: 1785–1985 Warszawa 1985; I. Turska Przewodnik baletowy Kraków 31997.
Lenkijos kultūra
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos