Lenkijos demokratinė draugija

Lénkijos demokrãtinė draugijà (Towarzystwo Demokratyczne Polskie), 1830–31 sukilėlių emigrantų politinė organizacija. Veikė 1832–62. Įkūrė Paryžiuje iš J. Lelewelio vadovaujamo Lenkijos tautinio komiteto pasitraukę A. Gurowskis, J. N. Janowskis, T. Krępowieckis ir kiti, kurie Lenkijos federacinės valstybės (1772 Abiejų Tautų Respublikos sienomis) atkūrimą siejo su socialiniu teisingumu. Įkūrimo akte (vadinamasis Mažasis manifestas) Lenkijos demokratinė draugija skelbė radikalių socialinių reformų būtinybę, 1836 Manifeste žadėjo panaikinti baudžiavą ir žemę išdalyti valstiečiams. Organizacijai priklausė įvairių pažiūrų žmonės: ir nuosaikūs demokratai (L. Mierosławskis ir kiti), ir utopiniai socialistai, kurie 1835 įkūrė organizaciją Lenkijos liaudis. 1834 Lenkijos demokratinė draugija turėjo apie 800, 1848 – apie 2100 narių. Organizaciniu požiūriu buvo artima politinei partijai. Nuo 1836 jai vadovavo vadinamoji Centralizacija (renkama vadovaujanti grupė; 1849 ji persikėlė į Londoną). Nuo 1840 Lenkijos demokratinė draugija rengė visos Lenkijos sukilimą (dėl masinių suėmimų 1846 įvyko tik Krokuvos sukilimas). 1853 Lenkijos demokratinė draugija skilo (L. Mierosławskio šalininkai bandė sudominti Lenkijos likimu Napoleoną III), 1862 paleista, Centralizacija tapo pavaldi Varšuvoje sudarytam Nacionaliniam centro komitetui. Draugijai priklausė ir kai kurie 1830–31 sukilimo Lietuvoje dalyviai (pvz., rašytojas J. Goštautas).