Lénkijos emigrãcinė vyriausýbė veikė 1939–90.
Sudarymas ir statusas
Lenkijos emigracinė vyriausybė buvo sudaryta 1939 09 30 (nacių Vokietijai okupavus Lenkiją) Paryžiuje. Nuo 1939 11 rezidavo Angers, nuo 1940 06 – Londone. 1940 ją oficialiai pripažino Vakarų šalys. Vyriausybė turėjo diplomatines atstovybes įvairiose šalyse, vadovavo Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms Vakaruose, t. p. Armijai Krajovai ir kitoms okupuotoje Lenkijoje veikiančioms pogrindžio organizacijoms.
Santykiai su SSRS ir pripažinimo praradimas
1941 07 30 Lenkijos emigracinė vyriausybė užmezgė diplomatinius santykius su SSRS (ši, prisidėjusi prie Lenkijos nepriklausomybės praradimo Antrojo pasaulinio karo pradžioje, paleido lenkų karo belaisvius ir įsipareigojo sukurti Lenkų armiją SSRS). Lenkijos emigracinei vyriausybei nesutikus su sovietine Katynės žudynių (1940 04–05) versija (kad lenkų karininkus esą nužudė vokiečiai), SSRS 1943 04 su ja diplomatinius santykius nutraukė. Remiantis 1945 02 04–11 Jaltos konferencijos nutarimais, Lenkijoje 1945 06 buvo sudaryta Nacionalinės vienybės vyriausybė (koalicinė, bet iš esmės prokomunistinė; įėjo ir buvęs emigracinės vyriausybės vadovas S. Mikołajczykas). 1945 07 Lenkijos emigracinę vyriausybę nustojo pripažinti Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Ji toliau veikė Londone, bet nuo 5 dešimtmečio pabaigos įtakos neturėjo. Lenkijoje žlugus komunistiniam režimui, 1990 12 22 paskelbė nutraukianti veiklą.
Lenkijos emigracinės vyriausybės ir prezidento būstinė Londone 1945–90
Vadovai
Lenkijos emigracinės vyriausybės vadovai 1939–47: W. Sikorskis (1939–43), S. Mikołajczykas (1943–44), T. Arciszewskis (1944–47). Prezidento pareigas 1939–47 ėjo W. Raczkiewiczius.