Lénkijos kampãnija, lenkų literatūroje Rugsjo kampãnija, Lenkijos kova dėl nepriklausomybės 1939 09 01–10 06 su nacių Vokietija, nuo 1939 09 17 – ir su SSRS. Antrojo pasaulinio karo (1939–45) pradžia.
Pajėgos ir veiksmų planas
Vokietijos pusėje karo veiksmuose dalyvavo ir jos kontroliuojama Slovakija. Vokietija karui su Lenkija sudarė armijų grupes Šiaurė (vadas F. von Bockas) ir Pietūs (vadas G. von Rundstedtas), iš viso daugiau kaip 1 600 000 kareivių, apie 10 000 artilerijos pabūklų ir minosvaidžių, daugiau kaip 2700 tankų ir 1300 karo lėktuvų, Baltijos jūroje sutelkė laivų grupę Rytai (2 linijiniai laivai, 9 minininkai, 7 povandeniniai laivai ir jūrų aviacija); vadas W. von Brauchitschas.
Vokietija planavo žaibišką ir totalinį karą – rengėsi smūgiais iš Vakarų (Pomeranijos), Šiaurės (Rytų Prūsijos) ir Pietų (Silezijos) apsupti ir sumušti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas į vakarus nuo Vyslos ir Narevo upių (žaibo karas, totalinis karas). Lenkija, būdama daug silpnesnė už Vokietiją, planavo priešintis palei sieną su Vokietija (apie 1900 km) ir su mūšiais trauktis už Vyslos, Narevo ir Sano bei išsilaikyti iki Sąjungininkų aktyvių karo veiksmų Vakarų fronte. Lenkija galėjo mobilizuoti apie 1 500 000 žmonių, bet dėl staigaus puolimo (Vokietijos kariuomenė įsiveržė nepaskelbusi karo), 1939 09 01 turėjo tik apie 1 mln. karių, 4300 artilerijos pabūklų ir minosvaidžių, 407 kovos lėktuvus, apie 800 tankų ir šarvuotųjų automobilių, jos karinis laivynas – 4 minininkus ir 5 povandeninius laivus; vadas – E. Rydz‑Śmigły.
Lenkijos kariuomenės tankai 7TP (1939)
Vokietijos puolimas
Lenkijos kampanija
Pasinaudojusi inscenizuotu pasienio incidentu (Gliwicės provokacija), 1939 09 01 Vokietija užpuolė Lenkiją (šarvuotis Schleswig‑Holstein apšaudė Westerplatte; lenkų įgula priešinosi iki 09 07). Per pirmąsias karo dienas Vokietijos aviacija palaužė Lenkijos aviacijos pasipriešinimą, dezorganizavo geležinkelių, transporto darbą. 1939 09 03 Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą, bet aktyvių karo veiksmų nesiėmė (Keistasis karas). 09 01–04 vyko pasienio mūšiai Mozūrijoje, Pamaryje, prie Wartos upės, Silezijoje. 09 05 vokiečiai atkirto Lenkijos kariuomenę Pamaryje (iki 09 14 gynėsi Gdynės įgula). Kai kurie lenkų laivai iš Gdynės prasiveržė į Didžiąją Britaniją ir Švediją. 09 08 pavieniai vokiečių daliniai pasiekė Varšuvą, 09 09–10 – Vyslą. Lenkijos karinės pajėgos su mūšiais traukėsi į rytus; Vokietijai nepavyko sumušti jos svarbiausiųjų pajėgų į vakarus nuo Vyslos.
09 09–22 prie Bzuros upės, iš pradžių vokiečiams sėkmingai pasipriešinusios, buvo sumuštos Pamario ir Poznanės armijos (vadas T. Kutrzeba); tik dalis jų prasiveržė į Varšuvą. 09 17–20 prie Tomaszówo (Liublino vaivadija) sumuštos Krokuvos ir Liublino armijos.
SSRS puolimas
1939 09 17 Lenkiją iš rytų užpuolė SSRS. Jos ginkluotosios pajėgos (susidėjo iš 2 frontų: Baltarusijos – vadas Michailas Kovaliovas ir Ukrainos – vadas S. Timošenko, apie 600 000 žm.), pralaužė Pasienio apsaugos korpuso ir negausių Lenkijos karinių dalinių gynybą ir per kelias dienas pasiekė Narevą, Bugą, Vyslą, Saną (09 28, nustačius sieną su Vokietija, pasitraukė prie linijos Narevas–Bugas–Sanas).
Kampanijos pabaiga
Lenkijos vyriausybė ir ginkluotųjų pajėgų vadovybė pasitraukė į Rumuniją ir čia buvo internuotos. 1939 09 19 SSRS kariuomenė užėmė Vilnių, 09 22 jai pasidavė Lvovas. 09 20–28 gynėsi Vokietijos kariuomenės apsuptos Varšuvos, iki 09 29 – Modlino, iki 10 02 – Helio įgulos. 09 29–30 prie Szacko, 10 01 prie Wytyczno įvyko SSRS kariuomenės kautynės su Pasienio apsaugos korpuso grupe (vadas Wilhelmas Orlikas‑Rückemannas). 10 02–05 prie Kocko įvyko Vokietijos kariuomenės mūšis su Polesės savarankiška operatyvine grupe (vadas Franciszekas Kleebergas). Iki 10 06 Lenkijos kariuomenė buvo visiškai sumušta. Visa Lenkija buvo okupuota.
Vokietijos kariuomenė užima Varšuvą (1939 09)
Šalių nuostoliai
Per mūšius su Vokietija Lenkija neteko apie 620 000 žm. (iš jų 66 000 žuvusių, 134 000 sužeistų, 420 000 belaisvių), per mūšius su SSRS žuvo (daugiausia sušaudyta) arba sužeista keliolika tūkstančių karių, į nelaisvę pateko apie 250 000. Dar apie 70 000 lenkų karių pasitraukė į Rumuniją ir Vengriją, apie 20 000 – Lietuvą ir Latviją. Per Lenkijos kampaniją Vokietijos kariuomenė prarado apie 45 000 karių (žuvusių ir sužeistų), apie 1000 tankų ir šarvuotųjų automobilių, apie 700 lėktuvų. SSRS neteko apie 2500 žm. (užmuštų ir sužeistų).
L: R. Szawlowski Wojna polsko‑sowiecka 1939 2 t. Warszawa 1995.