Lénkijos karalỹstė (Królestwo Polskie), Kongrèsinė karalỹstė (Królestwo Kongresowe), Kongrèsinė Lénkija (Polska Kongresowa), valstybė (nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos), 1815 Vienos kongreso sprendimu sudaryta iš 1807–15 gyvavusios Varšuvos kunigaikštystės (be Krokuvos respublikos, Poznanės didžiosios kunigaikštystės ir kitų 1815 Prūsijai atitekusių žemių).
Iki 1912, kai nuo Lenkijos karalystės buvo atplėšta Chełmo žemė, Lenkijos karalystė apėmė 128 500 km2 teritoriją (ir Lietuvos Užnemunę). 1816 gyveno 3,3 mln., 1900 – 10 mln. žmonių. Lenkijos karalystės valstybinę santvarką 1815–32 apibrėžė liberali Lenkijos karalystės konstitucija: Lenkijos karalystė buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Rusijos imperija (imperatorius – ir Lenkijos karalius). Turėjo Seimą, vyriausybę ir kariuomenę. Po 1830–31 sukilimo konstituciją pakeitė Lenkijos karalystės organinis statutas (Lenkijos karalystė prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo ir kariuomenės).
Lenkijos karalystė 19 a. pirmoje pusėje
Imperatorius Nikolajus I Varšuvos karalių pilyje vainikuoja Aleksandrą Fiodorovną Lenkijos karaliene, 1829 05 24 (aliejus, 1829, dailininkas (veikiausiai) Antoni Brodowski, Nacionalinis muziejus Varšuvoje)
Faktiškai konstitucijos ir statuto numatytas Lenkijos karalystės teises Rusijos valdžia nuolat ribojo. 1841 panaikinta Valstybės taryba, įvesta Rusijos pinigų sistema, 1847 – Rusijos imperijos baudžiamasis kodeksas. 1846 Rusijos centrinė valdžia perėmė Lenkijos karalystės kelių, 1850 – muitų, 1851 – pašto administravimą. Po 1863–64 sukilimo panaikinti Lenkijos karalystės autonomijos likučiai, ją imta vadinti Pavyslio kraštu. 1866 Lenkijos karalystė suskirstyta į 10 gubernijų (iki tol buvo 8 vaivadijos). 1874 imperatoriaus vietininką pakeitė generalgubernatorius. Imta rusinti Lenkijos karalystės mokyklas, administracines įstaigas, teismus. Po 1905–07 revoliucijos leista steigti privačias lenkiškas mokyklas, padaryta kitų nedidelių nuolaidų. Nuo 1906 Lenkijos karalystei buvo atstovaujama Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. 1915 ją užėmė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenė. Daugiausia iš Lenkijos karalystės buvusių žemių sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai Varšuvos ir Liublino generalinės gubernijos (Užnemunė tapo Oberosto dalimi).
2271