Lenkijos karalystės konstitucija

Lénkijos karalỹstės konstitùcija, pagrindinis įstatymas, 1815 11 17 pasirašytas Rusijos imperatoriaus Aleksandro I. Priimta vykdant Vienos kongreso (1814–15) nutarimus. Pagal Lenkijos karalystės konstituciją, Lenkija asmenine unija amžiams susieta su Rusijos imperija, Rusijos imperatorius paskelbtas ir Lenkijos karaliumi. Jis turėjo visą vykdomąją valdžią, įstatymų leidžiamąją, veto teisę. Įstatymus su karaliumi leido Seimas, kurį sudarė 2 rūmai: karaliaus skiriamas Senatas ir bajorų bei miestiečių renkami Atstovų rūmai (rinkėjams nustatytas turto ir raštingumo cenzas). Išliko svarbiausios Varšuvos kunigaikštystės centrinės valdžios institucijos (Valstybės Taryba, Administracinė Taryba ir kita), kurioms vadovauti turėjo Rusijos imperatoriaus skirtas vietininkas. Lenkijos karalystės konstitucija deklaravo asmens ir nuosavybės neliečiamybę, žodžio laisvę, religinį pakantumą, piliečių lygybę prieš įstatymus, t. p. teismų nepriklausomybę. Buvo viena liberaliausių to meto Europos konstitucijų. Jos pažeidinėjimai buvo viena 1830–1831 sukilimo priežasčių. Sukilimą numalšinus Lenkijos karalystės konstituciją 1832 pakeitė Lenkijos karalystės organinis statutas.