Lénkijos komunstų pártija (Komunistyczna Partia Polski), iki 1925 Lénkijos komunstų darbiniñkų pártija, veikė 1918–38. Nuo 1919 priklausė Kominternui.
Įkurta 1918 12 16 susivienijus Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijai ir Lenkijos kairiajai socialistų partijai. Lenkijoje veikė nelegaliai (remiantis konstitucija uždrausta kaip vadovaujama iš užsienio). 1919 turėjo 7000–8000, 1934 – 10 000 narių. Nuo 1923 autonominių organizacijų teisėmis partijai priklausė Vakarų Baltarusijos komunistų partija (veikė ir Vilniaus krašte) ir Vakarų Ukrainos komunistų partija.
1921–35 Lenkijos komunistų partija turėjo pagal įvairius sąrašus išrinktų atstovų Seime. 1926 parėmė J. Piłsudskio perversmą. Iki 1929 dėl vadovavimo partijai varžėsi nuosaikieji (pritarė bendradarbiavimui su socialistais) ir dogmatikai; vėliau partija iš esmės laikėsi Kominterno linijos.
Per Didįjį valymą daugelis Lenkijos komunistų partijos vadovų (Adolfas Warskis, Maria Koszutska, Julianas Leszczyńskis ir kiti) buvo SSRS suimti (kaip sanacijos agentai) ir sušaudyti. 1938 J. Stalino nurodymu (formaliai Kominterno) Lenkijos komunistų partija buvo paleista.