Lénkijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Pagal 1997 konstituciją Lenkija – parlamentinė respublika. Valstybės vadovas ir kariuomenės vyriausiasis vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (Zgromadzenie Narodowe), kurį sudaro aukštieji rūmai – Senatas (Senat) ir žemieji rūmai – Seimas (Sejm). Seimą sudaro 460 deputatų, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą, Senatą – 100 narių, renkamų pagal mažoritarinę rinkimų sistemą; visi 4 metams. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir Ministrų Tarybai. Ministro pirmininko kandidatūrą teikia prezidentas (dažniausiai teikiamas Seimo daugumą turinčios partijos ar partijų koalicijos vadovas), tvirtina Seimas. Ministrų Tarybos narius skiria prezidentas ministro pirmininko siūlymu, Seimo pritarimu.
Seimo posėdžių salė
Vietos valdžia
Lenkijoje yra 3 lygių administraciniai vienetai: vaivadijos, apskritys ir valsčiai (gminos). Vietos gyventojai visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metams renka vaivadijų seimelius, apskričių, gminų (kaimų, miestelių, miestų) tarybas. Vaivadijų maršalkas renka seimeliai, apskričių seniūnus – tarybos. Nuo 2002 kaimų gminų vaitai, miestelių gminų burmistrai ir miestų gminų prezidentai renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais.
Teismų sistema
Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas (aukščiausia teismo institucija, įgyvendina teisminę visų teismų sprendimų kontrolę; nėra bendrosios kompetencijos teismas), bendrieji (veikia apeliaciniai, apygardų ir apylinkių teismai), administraciniai (veikia Aukštasis administracinis teismas ir regioninių administraciniai teismai, kurių yra po vieną kiekvienoje vaivadijoje ar regione) ir karo teismai. Ypatingus teismus steigti ar skubų teisinį procesą pradėti leidžiama tik karo padėties atveju. Visų teismų teisėjus skiria prezidentas Nacionalinių teismų tarybos siūlymu. Veikia Konstitucinis Tribunolas (15 teisėjų 9 metų kadencijai renka Seimas), priimantis nutarimus dėl nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, politinių partijų tikslų bei veiklos konstitucingumo, nacionalinių teisės aktų atitikties tarptautinėms sutartims, kurias būtina ratifikuoti prieš patvirtinant parlamente, teisės normų, kurias priima centrinės valdžios institucijos, ratifikuotų tarptautinių sutarčių ir teisės aktų atitikties Konstitucijai, konstitucinių skundų.
Konstitucinio Tribunolo pastatas Varšuvoje žiemą
Valstybės Tribunolą sudaro pirmininkas (juo yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas) ir 18 teisėjų, renkamų Seimo jo kadencijos laikotarpiui. Valstybės Tribunolas prižiūri, kaip aukščiausios valstybės pareigūnai laikosi Konstitucijos ir įstatymų.
Konstitucinė krizė
Lenkijoje nuo 2015 valdžioje esant partijai Teisė ir teisingumas, imtasi reformuoti teismų sistemą. 2015 11 19 priimtos Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisos pakeitė Tribunolo veiklą (pvz., nutraukė tuo metu einančių pareigas Konstitucinio Tribunolo pirmininko ir vicepirmininko kadencijas, pakeitė jų skyrimo tvarką, nustatė kadencijų trukmę, nustatė galimybę atšaukti ankstesnės kadencijos Seimo išrinktus Tribunolo teisėjus ir išrinkti 5 naujus teisėjus). 2016 pakeitus tam tikras Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teismo procese buvo sustiprinta prokuroro teisinė padėtis, susilpnintas teisėjo vaidmuo (jo kompetencija susiaurinta tiek, kad pvz., teisėjas negali kvestionuoti ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų ir sprendimų, o tik juos patvirtinti). 2016 01 28 pakeitus Prokuratūros įstatymo nuostatas buvo sujungtos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigos, išplėsti generalinio prokuroro įgaliojimai, susiję su prokuratūros sistemos valdymu, įskaitant naujus įgaliojimus, pagal kuriuos teisingumo ministras gali tiesiogiai įsikišti į tam tikras bylas. Tokiu būdu nemažą įtaką valdančiojoje partijoje turintis teisingumo ministras buvo įgaliotas vykdyti generalinio prokuroro pareigas ir daryti įtaką teisingumo įgyvendinimui.
Lenkijos Respublikos Prezidento rezidencija Varšuvoje (17 a. vidurys, architektas Constantinas Tencalla) ir priešais ją stovinti Józefo Antonio Poniatowskio skulptūra (1832, skulptorius Bertelis Thorvaldsenas)
2017 iš esmės peržiūrėta Nacionalinės teismų tarybos (jos konstitucinė funkcija – saugoti teismų ir teisėjų nepriklausomumą; sudaro visų trijų valdžių atstovai) sudarymo tvarka. Nustatyta, kad šios tarybos nariai (kaip ir iki reformos) pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, teisingumo ministras ir Aukštojo administracinio teismo pirmininkas. Kaip ir iki reformos, 1 tarybos narį skiria Lenkijos prezidentas, 4 – iš savo tarpo išrenka Seimas, 2 – Senatas. Vietoj 17 pačių teisėjų rinktų narių teisėjų, liko 15 narių teisėjų, renkamų Seimo (tokiu būdu Nacionalinė teismų taryba tapo priklausoma nuo politinės valdžios).
2017 05 11 priimti Nacionalinės teismų ir prokuratūros mokyklos bei Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymų pakeitimai, kuriais teisingumo ministrui suteikta teisė skirti asmenis į teisėjų padėjėjus, teisėjų padėjėjams 4 metams leista vykdyti teisėjų funkcijas apylinkių teismuose, t. p. suteikta teisė pratęsti terminą arešto, kuris buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Lenkijos teisinę sistemą teisėjų padėjėjai neturi tokio pat statuso kaip teisėjai (jiems netaikomos tokios pat teismų nepriklausomumo užtikrinimo priemonės, kokios taikomos teisėjams, Konstitucijoje nėra numatytos jų pareigos). Kyla abejonių, ar teisėjų padėjėjų nepriklausomumo užtikrinimo priemonės atitinka Lenkijos Konstituciją ir ar jos yra pakankamos, kad būtų vykdoma Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
protesto akcija dėl teismų reformos prie Aukščiausiojo Teismo pastato (2017 07)
2017 priimtos Aukščiausiojo Teismo įstatymo pataisos, nustatančios pareigas galinčių eiti teisėjų trumpesnę amžiaus ribą (vertindamas Lenkijos politinės valdžios sprendimą sumažinti amžiaus ribą, iki kada teisėjai gali eiti pareigas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 06 24 sprendime konstatavo, kad taip buvo pažeistas teisėjų nepašalinamumo principas, kuris yra neatsiejamas nuo jų nepriklausomumo). 2018 Aukščiausiajame Teisme buvo įsteigti plačius specialius įgaliojimus turintys padaliniai – Išimtinės kontrolės ir viešųjų ryšių kolegija (jai suteikti įgaliojimai vertinti, ar bylą nagrinėjantis teismas yra nepriklausomas ir nešališkas ir panaikinti žemesnių pakopų teismų arba net paties Aukščiausiojo Teismo sprendimus, jei juose pasisakoma dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo) bei Drausmės bylų kolegija (jai suteikti įgaliojimai skirti drausmines nuobaudas kitiems teisėjams, įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėjus).
Nacionalinės šventės
Nacionalinės šventės – gegužės 3 – Konstitucijos diena ir lapkričio 11 – Nepriklausomybės diena.
2271
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos