Lénkijos krikščiónių demokrãtų pártija (Polskie Stronnictwo Chrześcijańskiej Demokracji), politinė partija, veikusi 1919–37.
Susikūrė 1919 susivienijus Lenkijos karalystėje ir Galicijoje nuo 20 a. pradžios veikusioms krikščionių demokratų organizacijoms (1920 prie partijos prisidėjo Didžiosios Lenkijos, 1923 – Aukštutinės Silezijos krikščionių demokratų organizacijos).
Pirmininkai: Józefas Chacińskis (1920–22, 1927–28), Tadeuszas Błażejewiczius (1922–23), W. Korfanty (1931–35) ir kiti.
Lenkijos krikščionių demokratų partija darė įtaką katalikų jaunimo organizacijoms, profesinėms sąjungoms, amatininkų ir darbininkų draugijoms. 1922 su kitomis krikščionių demokratų partijomis ir endekais susibūrė į Krikščioniškosios tautos vienybės sąjungą, kuri 1923–25 su liaudininkais sudarė vyriausybinę koaliciją Chjeno-Piast. Po J. Piłsudskio 1926 įvykdyto Gegužės perversmo partija skilo į 3 frakcijas (sanaciniam režimui pritarianti Lvovo frakcija 1934 atsiskyrė). 1929 prisidėjo prie Centrolewo, 1937 – prie vadinamojo Morges’o fronto (opozicinių partijų blokai). 1937 Lenkijos krikščionių demokratų partija su Tautine darbininkų partija susivienijo į Darbo partiją.
Vilniuje veikė Lenkijos krikščionių demokratų partijos vaivadijos komitetas, kuriam buvo pavaldžios kuopelės profesinėse sąjungose ir kitose katalikiškose organizacijose.