Lénkijos lietùviai
Lietuviai dabartinės Lenkijos teritorijoje iki 19 amžiaus
Lietuvių (bei kitų baltų genčių) ir lenkų ryšiai mezgėsi dar ikivalstybiniu laikotarpiu (apie ryšius, t. p. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos santykių su Lenkija raidą, lietuvių ir kitų baltų etninių teritorijų dalies prijungimą prie Lenkijos, lenkų ir lietuvių tautų santykius plačiau Lenkijos santykiai ir ryšiai su Lietuva). 14 a. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus Jogailos dvare, apsigyveno Lietuvos didikų, iš Vilniaus atsivežtų dvariškių, dailininkų, medžiotojų. 15–18 a. Jogailos universitete Krokuvoje mokėsi studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 15–16 a. lietuviai ir lenkai ėmė kolonizuoti po karų ištuštėjusią jotvingių teritoriją (didelė jos dalis dabar priklauso Lenkijai); jie tapo artimais kaimynais, kai kur gyveno susimaišę arba įsiterpę vieni į kitų etninius junginius (žemėlapis Baltų kalbų paplitimas 1–19 a. dabartinėje Lenkijos ir gretimose teritorijose 16 a.–19 a.).
Baltų kalbų paplitimas 1–19 a. dabartinėje Lenkijos ir gretimose teritorijose
Lietuviai Lenkijoje iki II pasaulinio karo
Didesnė emigracija iš Lietuvos į Lenkiją prasidėjo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Lietuviai vyko mokytis, dirbti į Varšuvą, Krokuvą, Lodzę, kitus Lenkijos miestus. Lietuvių mokytojų ir kunigų dirbo Lomžos gubernijoje. 17–19 a. Seinuose veikė dominikonų spaustuvė, kurioje 1863 lietuvių kalba buvo išleista knyga. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Lenkijoje (daugiausia Varšuvoje, Krokuvoje) studijavo Lietuvos kultūros veikėjai: S. Kymantaitė-Čiurlionienė, M. K. Čiurlionis, J. A. Herbačiauskas, J. Naujalis, P. Rimša, S. Šimkus, I. Šlapelis, A. Varnas, J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius. 19 a. pabaigoje pradėjo kurtis lietuvių organizacijos. 1888 Varšuvoje įsikūrė švietėjiška organizacija Lietuva. Kultūros ir švietimo draugijos veikė Krokuvoje (Rūta 1904–14) ir Lomžoje (Pagalba, 1905– apie 1914). 1904 įsikūrė Varšuvos lietuvių savišalpos draugija. Prie jos veikė dramos būrelis ir choras (chorui vadovavo M. K. Čiurlionis, S. Šimkus, J. Bendorius). Draugija rengė vaidinimus, koncertus, paskaitas, suaugusiųjų kursus.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Seinai tapo žymiu lietuvių kultūros centru: kunigų seminarijoje mokėsi V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas, P. Būčys, Justinas Staugaitis ir kiti. 1905 buvo įkurta lietuviška leidykla Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė, veikusi iki I pasaulinio karo. 1912–14 Krokuvoje veikė LSDP užsienio biuras.
Iki I pasaulinio karo dabartinės Lenkijos teritorijoje gyveno Lietuvos pietvakarių (Seinų apylinkių ir kitų) lietuvių autochtonai ir apie 3000 lietuvių imigrantų.
Po I pasaulinio karo, atsikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, daugelis Lenkijoje studijavusių ir dirbusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Liko apie 1000 lietuvių imigrantų ir prie Lenkijos valstybės prijungtų lietuviškų žemių lietuviai autochtonai bei Lenkijos valdomo Vilniaus krašto lietuviai.
Lenkijos lietuvių veikla 20 a. antroje pusėje
Po II pasaulinio karo Lenkijoje apsigyveno lietuvių, atvykusių su repatrijuojamais lenkais. Jie daugiausia įsikūrė vakarinėse žemėse (Vroclave, Słupske, Szczecine). Lenkijos lietuvių autochtonų gyvena labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame Lenkijos kampe – Seinų ir Punsko krašte. Po II pasaulinio karo Lenkijoje 1957 buvo įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, 1992 pertvarkyta į Lenkijos lietuvių draugiją. Lenkijoje žlugus komunistiniam režimui (1989) ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), 20 a. 10 dešimtmetyje ir 21 a. pradžioje buvo įkurta Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija (1992), Lenkijos lietuvių bendruomenė (1993), Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (1994), Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija (1997), Lenkijos lietuvių mokytojų draugija (2000), lenkiškose mokyklose atidaryta klasių dėstomąja lietuvių kalba. Lenkijos lietuvių veikla daugiausia telkėsi Punske ir Seinuose.
choro Dzūkija 60 metų jubiliejaus koncertas (Punskas, 2017)
Lietuvių įstaigos, organizacijos, spauda Lenkijoje 21 a. pradžioje
Punske veikia (2019) vienintelė Lenkijoje vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba – Kovo 11 bendrojo lavinimo licėjus (1952 įkurta nepilna vidurinė mokykla, 1956 – licėjus, nuo 1992 – dabartiniu vardu; direktorius Alvydas Nevulis; 2018–19 mokslo metais mokėsi 60 mokinių), Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla (direktorius Jonas Vydra), Seinuose – Žiburio mokykla (direktorius Algirdas Vaicekauskas) ir vaikų darželis, Vidugiriuose – pagrindinė mokykla (direktorė Onutė Samulevičienė).
Lenkijos lietuviai susitinka su Lietuvos Respublikos prezidentu G. Nausėda (2019 07, Varšuva)
Punsko lietuvių leidykla Aušra (įkurta 1993, direktorius Sigitas Birgelis) leidžia knygas lietuvių, lenkų kalba, t. p. žurnalą Aušra (nuo 1993; vyriausioji redaktorė Irena Gasperavičiūtė), mėnraštį vaikams Aušrelė (nuo 1997; vyriausioji redaktorė Vida Baranauskaitė), žurnalus Suvalkietis (nuo 1997; vyriausiasis redaktorius Kazimieras Baranauskas), tęstinį leidinį Terra Jatwezenorum (2009–18 išleista 10 numerių; vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis), vadovėlius, kalendorius. Radijo laidos lietuvių kalba rengiamos regioniniame Balstogės radijuje, transliuojamos valandą per savaitę (girdimos Palenkės vaivadijoje). Televizijos laidos lietuvių kalba rodomos kas mėnesį po pusvalandį per Balstogės televiziją (matomos Palenkės vaivadijoje).
Punsko lietuvių kultūros namuose (įkurti 1956) veikia choreografinis sambūris Jotva (įkurtas 1951), mišrus choras Dzūkija (1957), klojimo teatras (1958), kaimo kapela Klumpė (1966), vaikų ir jaunimo teatras Kregždė (1981), šokių grupė Vyčiai (2001), vaikų liaudies meno studija Puniukai (2003), vaikų vokalinis ansamblis Balsynėlis (2009), Juozo Vainos etnografinis muziejus (nuo 1979). Punske taip pat yra Lietuvių buities muziejus‑skansenas (nuo 1986). Seinų Lietuvių namuose (įkurti 2000) veikia liaudiškos muzikos kapela Šalcinis (anksčiau Sainiai), liaudies šokių kolektyvas Seina, vokalinė grupė Intro, pop‑studija Žiburys. Lietuvių namai kasmet rengia Tarptautinę kapelų šventę (nuo 2002, rudenį), Vasario 16, Motinos, Valstybės dienų minėjimus, Vėlinių ir Advento koncertus.
Jotvos šokėjai per Klojimo teatrų festivalį Punsko Lietuvių buities muziejuje-skansene (2020 08)
Lietuvių namai Seinuose (2003)
Statistika ir demografija
Lietuvių kalbos paplitimas Šiaurės Lenkijoje 21 a. pradžioje
Oficialiais duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 62 000 lietuvių. Daugiausia lietuvių autochtonų (žemėlapis Lietuvių kalbos paplitimas šiaurės Lenkijoje 21 a. pradžioje) yra Punsko savivaldybėje (apie 80 % gyventojų), Seinų mieste ir valsčiuje (apie 30–40 % gyventojų), Šipliškių, t. p. Suvalkų (Lenkijos lietuvių bendruomenės duomenimis, apie 10 000–12 000 lietuvių) valsčiuose. Dalis Lenkijos lietuvių per migraciją ir imigraciją yra pasklidę po visą Lenkiją, ypač po šiaurinę ir pietvakarinę dalį (Gdanskas, Olsztynas, Szczecin, Vroclavas). Nemažai lietuvių gyvena Lenkijos sostinėje – Varšuvoje (Varšuvos lietuviai) ir kituose Lenkijos miestuose (Augustavas, Krokuvos lietuviai, Lodzė, Lomža).
2271
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos