Lénkijos–Lietuvõs ir Švèdijos interveñcija Rùsijoje, Lénkijos ir Lietuvõs Valstýbės ir Švèdijos interveñcija Rùsijoje, Abiej Taut Respùblikos ir Švèdijos interveñcija Rùsijoje (17 a. pradžia)
16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje padėtis Rusijoje, dar neatsigavusioje po Livonijos karo (1558–83), komplikavosi. Joje kilo dinastinė krizė (1591 Ugličiuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo sosto įpėdinis Dmitrijus Ivanovičius, 1598 mirė caras Fiodoras Ivanovičius; nutrūko Riurikaičių dinastija). 1601–03 šalį apėmė badas, prasidėjo bruzdėjimai; tai sudarė palankias sąlygas apsišaukėliams, kurie skelbėsi Ivano IV Rūsčiojo palikuoniais. 1604 rudenį iš Abiejų Tautų Respublikos (ATR) į Rusiją įsiveržė Dmitrijaus Apsišaukėlio I karinė rinktinė (ją sudarė kai kurių ATR didikų daliniai), prie kurios prisidėjo sukilę kazokai ir valstiečiai. Šalyje išryškėjo pilietinio karo požymiai. 1605 06 Maskvoje įvykus perversmui Dmitrijus Apsišaukėlis I įžengė į Maskvą ir liepos mėn. buvo karūnuotas caru. Jo politika (pvz., iždo pinigus leido rūmams ir samdomai kariuomenei, daugiausia sudarytai iš lenkų ir vokiečių, išlaikyti; vedė katalikę Mariną Mniszek) sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Per 1606 05 Maskvos sukilimą Dmitrijus Apsišaukėlis I buvo nužudytas. Rusijos caru buvo išrinktas V. Šuiskis, bet padėtis išliko nerami. 1606 vasarą Rusijos pietvakarinėje dalyje prasidėjo Bolotnikovo sukilimas. 1607 iš ATR į Rusiją įsiveržė Dmitrijaus Apsišaukėlio II (jis skelbėsi, kad laimingai išsigelbėjo per Maskvos sukilimą) karinė rinktinė, kurią sudarė ATR didikų daliniai, Zaporožės kazokai. Prie jo prisidėjo ir kai kurie Bolotnikovo būriai. 1608 05 Dmitrijus Apsišaukėlis II sumušė V. Šuiskio kariuomenę ir apgulė Maskvą; Tušine, prie Maskvos, įsirengė stovyklą ir sudarė vyriausybę. 1608 antroje pusėje, padedamas interventų, jis valdė didelę teritoriją į rytus, šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Maskvos.
1609 02 V. Šuiskis su Švedijos karaliumi Karoliu IX sudarė Vyborgo sutartį. Švedija Rusijai davė samdomos kariuomenės, o Rusija įsipareigojo atiduoti švedams Korelos miestą su apskritimi. 1609 jungtinė Rusijos ir Švedijos kariuomenė išvadavo iš Lenkijos ir Lietuvos didikų karinių dalinių didelę dalį šalies teritorijos (1610 pradžioje Dmitrijaus Apsišaukėlio II vyriausybė ir kariuomenė pakriko). Švedijos įsitraukimas į karą Rusijos pusėje paaštrino ATR ir Rusija santykius; 1609 ATR oficialiai pradėjo karą su Rusija. 1609 09 ATR kariuomenė apgulė Smolenską (paimtas 1611). 1610 02 Zigmanto Vazos ir Rusijos bojarinų – V. Šuiskio priešininkų – susitarimu Rusijos caru buvo paskelbtas Zigmanto sūnus Vladislovas. 07 04 Klušino mūšyje ATR kariuomenė sumušė Rusijos vyriausybės kariuomenę ir jos sąjungininkus švedus. Bojarinai, remiami Maskvos gyventojų, pašalino V. Šuiskį iš sosto. Sudaryta laikinoji vyriausybė, kuri 09 30 įsileido ATR kariuomenę į Maskvą. V. Šuiskio kritimu ir suirute pasinaudojo Švedija. 1611 ji užėmė Korelą, Didįjį Naugardą. Švedijos kariuomenės vado J. De la Gardie ir Didžiojo Naugardo atstovų, pretenduojančių atstovauti visai Rusijai, sutartimi paskelbta, kad Rusijos sostą užims vienas Karolio IX sūnų, sudaryta sąjunga prieš ATR. Švedija, pasinaudojusi Didžiojo Naugardo sutartimi, iki 1612 pavasario užėmė kai kuriuos šiaurės vakarų Rusijos miestus. Rusijai iškilo pavojus prarasti valstybingumą.
1611 Žemutiniame Naugarde prasidėjo patriotinis rusų sąjūdis prieš užsieniečių įsigalėjimą šalyje ir juos remiančius visuomenės sluoksnius. Daugumą jo dalyvių sudarė tarnybiniai bajorai ir turtingieji miestiečiai. Sudaryta vadinamoji pašauktinių kariuomenė (vadai K. Mininas, D. Požarskis) 1611–12 iš ATR kariuomenės išvadavo didelę teritoriją; sumušusi S. Żółkiewskio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus rinktines, užėmė Maskvą (1612 10 26 ATR įgula Kremliuje kapituliavo). 1613 02 Zemskinis susirinkimas Rusijos caru išrinko Michailą Romanovą. Pagal 1617 Stolbovo taiką Švedijai liko Ingrija ir Korelos miestas su apskritimi. ATR kariuomenei 1617–18 nepavyko užimti Maskvos. Dėl prasidėjusio Trisdešimties metų karo (1618–48) keitėsi Lenkijos užsienio politika. 1618 sudarytos ATR ir Rusijos Deulino paliaubos. ATR atiteko Smolensko, Černigovo, Severianų Naugardo ir Starodubo žemės. Per Lenkijos–Lietuvos ir Švedijos intervenciją labai nuniokota Rusija kelis dešimtmečius buvo nepavojinga ATR kaimynė.