Lenkijos–Lietuvos ir Turkijos karai
Lénkijos–Lietuvõs ir Tukijos kara, Lénkijos ir Lietuvõs Valstýbės ir Tukijos kara, Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos karai (1620–21, 1672–76, 1683–99), Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karai su Osmanų imperija (OI) ir jos vasalu Krymo chanatu, vykę daugiausia dėl ukrainiečių žemių. 1620–21 karas kilo dėl Lenkijos įsikišimo į Habsburgų ir Transilvanijos kunigaikščio G. Bethleno (OI vasalo) karą ir siekimo įsigalėti Moldovoje. Lenkijos kariuomenė (vadas S. Żółkiewskis) įsiveržė į Moldovą ir susidūrė su OI kariuomene, kuri žygiavo padėti G. Bethlenui, kariavusiam su čekais prieš Habsburgus. 1620 10 Ţuţoros mūšį Lenkijos kariuomenė pralaimėjo. ATR iškilo OI įsiveržimo grėsmė. 1621 OI sultonas Osmanas II, palaikomas Krymo totorių, įsiveržė į Vakarų Ukrainą, bet 1621 10 Chotino mūšyje jo kariuomenės puolimą atrėmė ATR ir ukrainiečių kazokų kariuomenė (vadas J. K. Chodkevičius). Pagal 1621 10 09 OI paliaubas ir 1623 taiką ATR–OI siena atkurta palei Dniestrą.
1669 Dešiniakrantės Ukrainos etmonas P. Dorošenka pasiskelbė OI vasalu. Tai sukėlė 1672–76 ATR karą su OI. 1672 08 OI ir Krymo totorių kariuomenė įsiveržė į Vakarų Ukrainą, užėmė Podolės Kamenecą ir žygiavo Bučačo bei Lvovo link. ATR buvo priversta pasirašyti 1672 Bučačo taiką, pagal kurią atidavė OI Podolę, P. Dorošenkai – Dešiniakrantę Ukrainą, bet 1673 ATR Seimas sutarties neratifikavo. Atnaujinus karą ATR kariuomenė (vadas Jonas Sobieskis) 1673 11 Chotino mūšyje sumušė OI kariuomenę. Dėl vėlaus meto ir ATR valdovo M. K. Višnioveckio mirties puolimą teko nutraukti ir pergale nebuvo reikiamai pasinaudota. 1674 Jonas Sobieskis, tapęs karaliumi, vėl pradėjo kovą. 1675 OI ir totorių nedideli kariniai daliniai buvo sumušti prie Lvovo, 1676 09–10 – prie Žuravno. 1676, tarpininkaujant Prancūzijai, pasirašyta Žuravno taika (Podolė liko OI, diduma Dešiniakrantės Ukrainos – P. Dorošenkai).
1683–99 karas prasidėjo Jono Sobieskio žygiu, per kurį 1683 09 12 prie Vienos jungtinė ATR, Austrijos ir Vokietijos kunigaikščių kariuomenė sumušė OI kariuomenę. 1684 sudaryta Austrijos, ATR ir Venecijos sąjunga, prie kurios 1686, su ATR sudariusi Amžinąją taiką, prisijungė ir Rusija. Sąjungininkai privertė OI ir Krymo chanatą pereiti į gynybą, bet 1684, 1685, 1686 ir 1691 ATR kariuomenės žygiai atsiimti Podolę ir įsigalėti Moldovoje tikslo nepasiekė. Karas baigėsi 1699 Karlovicų taika (ATR atgavo dalį Dešiniakrantės Ukrainos ir Podolę).
2271