Lenkijos mokslų akademijos Staszico rūmai Varšuvoje (pastatyti 1820–1823, architektas Antonio Corazzi), priešais rūmus – Mikalojaus Koperniko paminklas (skulptorius Bertel Thorvaldsen)
Lénkijos mókslų akadèmija (Polska Akademia Nauk), svarbiausia šalies mokslo įstaiga.
Struktūra ir veikla
Yra 7 skyriai (Biologijos, Geomokslų ir kasybos, Matematikos, fizikos ir chemijos, Medicinos, Socialinių mokslų, Technikos mokslų, Žemės ūkio, miškų mokslo ir veterinarijos) ir 7 filialai: Krokuvoje (įkurtas 1956), Vroclave (įkurtas 1971), Poznanėje (įkurtas 1972), Katowicuose (įkurtas 1975), Lodzėje (įkurtas 1978), Gdanske (įkurtas 1979), Liubline (įkurtas 1997).
2006 akademijoje buvo 154 tikrieji nariai, 140 narių korespondentų, 412 užsienio narių.
Lenkijos mokslų akademija turi 107 mokslinius komitetus (2006 vienijo daugiau kaip 4000 mokslo darbuotojų).
Akademijai priklauso 79 mokslinio tyrimo institutai ir mokslinių tyrimų centrai, taip pat mokslinių tyrimų stotys Paryžiuje (įkurta 1893), Romoje (įkurta 1927), Vienoje (įkurta 1985), Maskvoje (įkurta 1997), Berlyne (įkurta 2002), poliarinės stotys Arktyje ir Antarktidoje (abi įkurtos 1978); 2006 dirbo apie 4300 mokslininkų.
Priklauso 110 mokslinių bibliotekų, iš jų 3 savarankiškos – Gdansko (įkurta 1596), Kórniko (įkurta 1826), Krokuvos (įkurta 1856).
Turi archyvą (įkurtas 1953 Varšuvoje), Žiemos muziejų (įkurtas 1932), botanikos sodą (įkurtas 1944), Zoologijos institutą ir muziejų (įkurtas 1952, visi Varšuvoje), dvi leidyklas.
Leidžia informacinius leidinius Nauka ir Nauka i Przysłość, daugiau kaip 200 mokslinių žurnalų, knygas.
Bendradarbiauja su 68 pasaulio mokslų akademijomis (ir su Lietuvos mokslų akademija).
Istorija
Įkurta 1951 Varšuvoje vietoj Lenkijos mokslų ir menų akademijos (Lenkų mokslų akademija; įkurta 1872 Krokuvoje, atkurta 1989) ir Varšuvos mokslo bičiulių draugijos (įkurta 1907).
Prezidentai
Prezidentai: J. B. Dembowskis (1952–1957), T. Kotarbińskis (1957–1962), Januszas Groszkowskis (1963–1971), Włodzimierzas Trzebiatowskis (1972–1977), Witoldas Nowackis (1978–1980), A. Gieysztoras (1981–1983 ir 1990–1992), Janas Karolis Kostrzewskis (1984–1989), Leszekas Kużniskis (1993–1998), Mirosławas Mossakowskis (1999–2002), Jerzy Kołodziejczakas (2002–2003), Andrzejus Bogusławas Legockis (2003–2007), Michałas Kleiber (2007–2015), Jerzy Duszyńskis (nuo 2015).