Lénkijos nacionãlinio išsivadãvimo komitètas (Polski Komitet Wyzwolenia Narodowego), Liùblino komitètas, marionetinė laikinoji Lenkijos vyriausybė, 1944 07–12 veikusi SSRS kariuomenės užimtose lenkų žemėse (Liublino, Balstogės, Rzeszówo ir Varšuvos vaivadijose). Sudarytas 1944 07 20 Maskvoje (formaliai – Chełme), 07 26 oficialiai pripažintas SSRS. Priklausė Lenkijos darbininkų partijos ir kai kurių kitų partijų atstovai.
Rezidavo Liubline (nuo 1944 08 01), pavaldus Lenkijos nacionalinei tarybai. Pirmininkas E. Osóbka-Morawskis.
1944 07 22 manifeste komitetas pateikė radikalių pertvarkymų programą (žemės ūkio reforma, pramonės nacionalizacija ir kita; apie socializmą tiesiogiai nekalbėta); Lenkijos emigracinę vyriausybę paskelbė neteisėta. 1944 07 27 susitarimu su SSRS pripažino Curzono liniją Lenkijos rytine siena, 09 06 priėmė žemės reformos dekretą, 09 09 pasirašė abipusio repatriavimo sutartis su Baltarusijos ir Ukrainos, 09 22 – su Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos vyriausybe. 1944 12 31 performuotas į formaliai koalicinę Lenkijos Respublikos laikinąją vyriausybę.