Lenkijos socialistų partija

Lénkijos socialstų pártija (Polska Partia Socjalistyczna, PPS), pepeèsininkai, politinė partija.

Įkurta 1892 11 Paryžiuje susivienijus Proletariatui ir kitoms socialistinėms organizacijoms. Veikė Lenkijos karalystėje, Lietuvoje (partijos Lietuvos organizaciją 1893 Vilniuje įkūrė J. Piłsudskis), vėliau – ir Galicijoje.

Idėjinės nuostatos ir organizaciniai pokyčiai

Subūrė įvairiai socializmo svarbiausius principus traktuojančius veikėjus, bet socialistinių pertvarkymų Lenkijoje būtina sąlyga laikė jos nepriklausomybės atkūrimą. 1893 nuo Lenkijos socialistų partijos atsiskyrė internacionalistai (įkūrė Lenkijos karalystės socialdemokratiją), 1900 – teroristiniams kovos metodams pritariantys veikėjai (įkūrė Proletariatą). 1900 Lenkijos socialistų partija pradėjo kurti kovinę organizaciją.

20 a. pradžioje dėl vadovavimo partijai varžėsi vadinamieji senieji (J. Piłsudskis ir kiti), svarbiausiu uždaviniu laikantys nepriklausomybės atgavimą, ir vadinamieji jaunieji (M. Horwitzas, K. Kellesas-Krauzas ir kiti), kurie pirmiausia siekė socialistinių pertvarkymų. Jaunieji 1906 pasivadino Lenkijos kairiąja socialistų partija. Vadinamieji senieji įkūrė Lenkijos socialistų partiją-revoliucinę frakciją, kuri 1909 vėl pasivadino Lenkijos socialistų partija. Daugelis jos narių įstojo į Lenkų karinę organizaciją (POW).

Po I pasaulinio karo Lenkijos socialistų partija prisidėjo prie nepriklausomos Lenkijos Respublikos atkūrimo.

Veikla tarpukario laikotarpiu

1919 04 prie jos prisidėjo Galicijos ir Cieszyno Silezijos Lenkijos socialdemokratų partija (įkurta 1892) bei Prūsijos Lenkijos socialistų partija (įkurta 1893). Lenkijos socialistų partija parėmė J. Piłsudskio (nuo 1914 partijai nebepriklausė) 1926 05 surengtą valstybės perversmą, bet netrukus perėjo į opoziciją (atsiskyrę J. Piłsudskio šalininkai įkūrė Lenkijos socialistų partiją-senąją revoliucinę frakciją). 1929–30 partija priklausė Centrolew (opozicinių partijų blokui). Nuo 1931 Seimo rinkimuose nedalyvavo.

Veikla per II pasaulinį karą ir pokariu

1939 09 Vokietijai okupavus Lenkiją Lenkijos socialistų partija buvo paleista. Per II pasaulinį karą jos vadovybė įkūrė organizaciją Laisvė, Lygybė ir Nepriklausomybė, kairieji veikėjai – organizaciją Lenkijos socialistai, kuri 1943 buvo pertvarkyta į Lenkijos socialistų darbininkų partiją ir bendradarbiavo su komunistine Lenkijos darbininkų partija. Pastarųjų iniciatyva 1944 09 atkurta Lenkijos socialistų partija dalyvavo sudarant prokomunistines valstybės institucijas. 1948 prijungta prie Lenkijos darbininkų partijos (prieš tai iš jos buvo pašalinta 1/4 tam prieštaraujančių narių). Veikė išeivijoje.

1987 atkurta Lenkijoje; didesnės politinės įtakos neturi.

Lietuvos organizacija

Lenkijos socialistų partijos teritorinė Lietuvos organizacija veikė 1893–1906 buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (iki 1902 vadinosi Lenkijos socialstų partijos Lietuvos sekcija), turėjo grupes veikė Vilniuje, Balstogėje, Breste, Gardine, Kaune, Bielske, Panevėžyje ir Suvalkuose. 1902 Lietuvos organizacija tapo autonomine (su savo Centro komitetu). 1902–06 leido laikraštį Walka, atsišaukimus, knygeles (daugiausia lenkų ir baltarusių kalbomis). 1906 06 nutraukė ryšius su Lenkijos socialistų partija ir pasivadino Socialdemokratų partija Lietuvoje; 1906 įsiliejo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Svarbiausi veikėjai: P. Eidukevičius, P. Šumovas.

Lenkijos socialistų partija-revoliucinė frakcija; Laisvė, Lygybė ir Nepriklausomybė; Lenkijos socialistai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką