Lénkijos Stačiãtikių Bažnýčia, vietinė autokefalinė stačiatikių Bažnyčia.
Struktūra ir organizacija
Aukščiausiasis vadovas – Varšuvos ir Visos Lenkijos metropolitas (nuo 1998 – Sava, tikr. M. Hrycuniakas, g. 1938) – reziduoja Varšuvoje. 7 vyskupijos, 27 dekanatai, 410 maldos namų, 278 parapijos (iš jų 226 Lenkijoje ir 11 užsienyje), 15 vyskupų, 11 vienuolynų, apie 420 dvasininkų, apie 600 000 tikinčiųjų, dvasinė seminarija (2020).
Liturginės kalbos – lenkų, bažnytinė slavų, ukrainiečių, portugalų (Brazilijoje).
Istorija
966 kunigaikštis Meška I (valdė iki 992) su dvaru buvo pakrikštytas čekų ir Poznanėje įkūrė vyskupiją. 1235 įsteigta Chełmo vyskupija. 1387 Jogailai priėmus krikštą daug stačiatikių, susituokusių su katalikais, perėjo į katalikybę. 1596 buvo sudaryta Brastos bažnytinė unija, pagal kurią stačiatikiai pasiliko Rytų apeigas ir bažnytinę teisę, bet tapo pavaldūs Romos popiežiui. 1918 Lenkijai paskelbus nepriklausomybę Lenkijos Stačiatikių Bažnyčia ėmė siekti autokefalijos nuo Rusų Stačiatikių Bažnyčios. Maskvos patriarchas 1921 Varšuvos ekzarchu paskyrė arkivyskupą Georgijų (tikr. G. Jeroševskis, 1872–1923), kuris 1922 buvo pakeltas metropolitu ir Lenkijos Stačiatikių Bažnyčiai suteikta autonomija.
Lenkijos Stačiatikių Bažnyčia siekė autokefalijos, tam nepritarė dauguma Rusų Stačiatikių Bažnyčios egzarchų; vienas jų – archimandritas Smaragdas (tikr. P. Latyšenko, 1885–1935) 1923 nušovė metropolitą Georgijų. Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios Šventasis sinodas išrinko metropolitą Dionisijų (tikr. K. Valedinskij, 1876–1960). Konstantinopolio patriarchas Grigalius VII be Maskvos patriarchato žinios jo išrinkimą patvirtino. 1924 Konstantinopolio patriarchatas suteikė Lenkijos Stačiatikių Bažnyčiai autokefaliją, ją pripažino visos vietinės autokefalinės Stačiatikių Bažnyčios išskyrus Maskvos patriarchatą.
1939 buvo 5 vyskupijos, tikintieji daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Nuo 1939 SSRS valdžia siekė Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios pavaldumo Maskvos patriarchatui. 1948 Maskvos patriarchatas paskelbė Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios autokefaliją, jos aukščiausiuoju vadovui suteikė Varšuvos ir Visos Lenkijos metropolito titulą. 1948 Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios metropolitas Dionisijus sovietų valdžios liepimu atsisakė eiti pareigas. 1949 buvo 3, 1952 – 4 vyskupijos.
1983 atkurtos Peremišlio–Nowy Sączo, 1989 – Liublino–Chełmo vyskupijos. 1990–2001 prie Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios autonomijos teisėmis buvo prisijungusi Portugalijos Stačiatikių Bažnyčia.