Lénkijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Lenkija – pramoninė agrarinė valstybė.
2005 BVP sudarė 299,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 505,2 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7840 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 13 100 JAV dolerių). Tiesioginės užsienio investicijos į Lenkijos pramonę nuo 1994 iki 2002 vidurio sudarė 23,3 mlrd. JAV dolerių. Didžiausi investuotojai: Fiat (Italija; 1,7 mlrd. JAV dolerių), Daewoo (Korėjos Respublika; daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių), Kronospan Holdings Ltd. (Kipras; apie 912 mln. JAV dolerių), General Motors Corporation (JAV; 800 mln. JAV dolerių), Saint-Gobain (Prancūzija; 590 mln. JAV dolerių), Vattenfall AB (Švedija; 522 mln. JAV dolerių). 1998–2003 infliacija Lenkijoje siekė vidutiniškai 5,1 % per metus (1990–1997 – 33,8 %). 2002 užsienio skola sudarė 69,52 mlrd. JAV dolerių, iš jų 29,37 mlrd. JAV dolerių buvo ilgalaikė skola. Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių išvengė recesijos per 2007–2008 finansų krizę. 2019 užsienio skola – 351,77 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Lenkijos BVP sudarė 674,048 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1 416,885 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 17 841 JAV doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 37 503 JAV doleriai); infliacija buvo 5,1 %.
https://s.vle.lt/diagramos/250.html
2022 Lenkijos BVP sudarė 691 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1 643 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 18 343 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 43 624 JAV dolerius). Infliacija – 6,5 % (2023 10).
Pramonė
Svarbiausios pramonės šakos – mašinų gamyba, laivų statyba, juodoji metalurgija, anglių, chemijos, maisto, tekstilės, stiklo pramonė.
Lenkijoje gaunama daugiau kaip 70 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia energetinė žaliava (92,9 % Lenkijos energetinių žaliavų išteklių) – akmens anglys (ištekliai iki 1000 m gylio – 45,9 mlrd. tonų, 21 a. pradžioje). Akmens anglys kasamos Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseine (kartu gaunamas metanas; jo ištekliai apie 91 km3), Liublino akmens anglių baseine (kasykla Bogdanece); iki 2000 buvo kasamos ir Žemutinės Silezijos akmens anglių baseine. Apie 5,8 % Lenkijos energetinių išteklių sudaro rusvosios anglys (ištekliai – 14 mlrd. tonų). Rusvųjų anglių yra Lenkijos vakarinėje, pietvakarių ir vidurinėje dalyse. Atviruoju būdu jos kasamos Bełchatówo rusvųjų anglių baseine (Lodzės vaivadija; apie 55 % Lenkijoje iškasamų rusvųjų anglių), Konino (Didžiosios Lenkijos vaivadija; apie 30 %), Turoszówo (Žemutinės Silezijos vaivadija) rusvųjų anglių baseinuose. Naftos ištekliai sudaro 13 mln. tonų (0,2 % Lenkijos energetinių žaliavų išteklių), gamtinių dujų – 139 km3 (1,1 %; 21 a. pradžioje).
vienas Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseino telkinių
Naftos ir gamtinių dujų yra Lenkijos vakarinės dalies žemyninėse nuogulose (apie 90 % žemyninių naftos ir apie 60 % dujų išteklių), Pakarpatės įduboje, Karpatuose, t. p. Baltijos jūros dugne. Kartu su gamtinėmis dujomis kai kur gaunamas helis. 1996–2000 didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių rasta Vakarų Pamario (prie Myślibórzo), Liubušo, Didžiosios Lenkijos vaivadijose.
pramonės parkas Legnicoje
Lenkijoje gaunama chemijos pramonės žaliavų – akmens druskos, sieros, gipso, anhidrito, kalio druskos, fosforitų, barito. Akmens druskos (ištekliai 80,3 mlrd. tonų; 21 a. pradžioje) yra Pakarpatės įduboje (Bochnia, Velička, Łężkowice), Didžiosios Lenkijos (svarbiausias gavybos rajonas – Kłodawos baseinas), Kujavijos Pamario vaivadijose. Sieros (jos ištekliai 502 mln. tonų; 21 a. pradžioje) yra Tarnobrzego baseine, prie Lubaczówo (Pakarpatės vaivadija), Szydłowieco (Mazovijos vaivadija). Gipso (jis yra ir statybinių medžiagų pramonės žaliava) klodų yra Nidos upės slėnyje, Legnicos ir Lubino apylinkėse, anhidrito – Žemutinėje Silezijoje.
Svarbiausios Lenkijos metalinės naudingosios iškasenos: vario rūda (ištekliai 2,4 mlrd. tonų, 21 a. pradžioje; daugiau kaip 5 % pasaulinių išteklių), cinko ir švino rūdos (ištekliai 181 mln. tonų). Vario rūda kasama Legnicos-Głogówo vario rūdos baseine (Žemutinės Silezijos vaivadija); iš rūdos kartu gaunama sidabras, nikelis, kobaltas, arsenas, švinas, selenas, auksas. Cinko ir švino rūdos kasamos Aukštutinės Silezijos pramoniniame rajone; kartu gaunamas sidabras, kadmis. Sudetuose yra arseno, alavo rūdų, aukso. Sideritinės geležies rūdos (neeksploatuojama, turi mažai geležies) yra Senosios Lenkijos baseine, Čenstakavos, Łęczycos apylinkėse. Palenkės vaivadijoje, prie Suvalkų, rasta magnetinės geležies rūdos – magnetito.
Sudetuose ir jų priekalniuose yra granito, sienito, gabro, porfyro, melafyro, diabazo, bazalto, marmuro, smiltainio, skalūnų, kvarco, Šventojo Kryžiaus kalnuose – smiltainio, klinties, dolomito, titnago, Liublino aukštumoje, Chełmo apylinkėse – mergelio, kreidingos klinties, Katowicų aukštumoje – dolomito. Daugelyje vietų yra smėlio (ir kvarcinio), molio, kaolino, žvyro. Prie Baltijos jūros, nuo Gdansko įlankos iki Kołobrzego, t. p. Parczewo apylinkėse (Liublino vaivadija), prie Tucholos (Kujavijos Pamario vaivadija), Kurpiowo lygumoje yra gintaro klodų. Lenkijoje yra geoterminio vandens, gausu mineralinio vandens versmių.
1
Visų elektrinių bendra instaliuotoji elektrinė galia sudaro (2023) 63 GW, iš jų 25,4 GW tenka atsinaujinančios energijos šaltiniams.
Bełchatówo šiluminė elektrinė
2022 pagaminta 14 016 GWh elektros energijos. Ją daugiausia (apie 91 %) gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis (joms tenka 57 % visos instaliuotos Lenkijos elektrinių galios) ir rusvosiomis anglimis (34 %). Didžiausios elektrinės, kūrenamos akmens anglimis, – Kozienicų šiluminė elektrinė (Mazovijos vaivadija; galia 2820 MW), Žemutinės Odros šiluminių elektrinių kompleksas. Didžiausios elektrinės, kūrenamos rusvosiomis anglimis, – Bełchatówo šiluminė elektrinė (Lodzės vaivadija; galia 4320 MW – didžiausia šiluminė elektrinė Europoje ir didžiausia elektrinė pasaulyje, kūrenama rusvosiomis anglimis; joje pagaminama apie 20 % Lenkijos elektros energijos), Pątnówo‑Adamówo‑Konino šiluminių elektrinių kompleksas Konino rusvųjų anglių baseine; daugiau kaip 10 % Lenkijos elektros energijos), Turówo šiluminė elektrinė.
Yra hidroelektrinių (jų bendra galia – 2401 MW; 2023), vėjo elektrinių (jų bendra galia – 8857,2 MW; 2023), Saulės jėgainių (jų bendra galia – 14 994,2 MW), bioenergijos gamybos įmonių (jų bendra galia – 1111 MW; 2023).
Lenkijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 17,8 % BVP. Jos šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo konstrukcijų ir kitų metalo gaminių, automobilių, mašinų ir įrenginių, lėktuvų gamyba, laivų statyba, chemijos ir naftos chemijos, kokso chemijos, statybinių medžiagų, maisto, tekstilės, avalynės, medienos apdirbimo, popieriaus pramonė.
Juodoji metalurgija sutelkta Aukštutinėje Silezijoje (daugiausia Katowicuose), Krokuvoje, Varšuvoje, Šventojo Kryžiaus Ostrovece, Stalowa Woloje, Čenstakavoje. Daugumos metalurgijos įmonių įranga yra pasenusi, todėl įmonės modernizuojamos ir restruktūrizuojamos. 2002 iš buvusių juodosios metalurgijos įmonių Krokuvoje, Dąbrowa Górniczoje, Sosnowiece ir Świętochłowicuose įkurtas koncernas Polskie Huty Stali SA. Dėl restruktūrizacijos dirbančiųjų skaičius juodojoje metalurgijoje 1990–2001 sumažėjo nuo 147 000 iki 37 000; plieno pagaminta 2 kartus mažiau. Nuo 20 a. 10 dešimtmečio pradžios naudojama tik importinė geležies rūda (iš Ukrainos, Rusijos). Spalvotosios metalurgijos įmonėse lydoma vario rūda (Legnicoje, Glogówe), cinko ir švino rūdos (Trzebinioje, Bolesławe, Katowicuose), gaunamas aliuminis (Konine).
metalurgijos gamykla Dąbrowa Górniczoje
2
laivo statyba buvusioje Gdansko laivų statykloje
Lenkija yra viena didžiausių prekybinių laivų statytojų pasaulyje (po Japonijos, Korėjos Respublikos, Kinijos ir Vokietijos) ir Europoje (po Vokietijos). Apie 90 % produkcijos skiriama eksportui. Laivai statomi Gdynėje (viena moderniausių statyklų Europoje Stocznia Gdynia SA; perėmė 1998 bankrutavusią Gdansko laivų statyklą), Szczecine (Stocznia Szczecińska Nowa SA). Didžiausio tonažo laivai remontuojami Gdansko laivų remonto įmonėje; kitos remonto įmonės yra Gdynėje, Świnoujścyje, Szczecine. Kariniai jūrų laivai statomi ir remontuojami Pucke (į šiaurės vakarus nuo Gdynės).
Geležinkelio riedmenys gaminami Vroclave, Poznanėje, Chrzanówe, Zielona Góroje, Chorzówe, Didžiosios Lenkijos Ostrove. Automobilių gamyklų yra Bielsko‑Białoje, Tychose, Varšuvoje, Liubline, Poznanėje, Płońske, Nysoje, Sanoke, Vroclave, Słupske. Didžiausios bendrovės, gaminančios automobilius: Fiat Auto Poland, Volkswagen Motor Polska, Volkswagen Poznań ir kitos. Lėktuvai gaminami Mielece, Varšuvoje, Rzeszówe, Krotoszyne, sraigtasparniai – Świdnike. Dar gaminama elektros mašinos (Varšuvoje, Krokuvoje, Jaworzno, Chrzanówe), kasybos mašinos ir įrenginiai, prietaisai, staklės, poligrafijos mašinos, elektroniniai įrenginiai, optikos bei tikslieji prietaisai ir kita.
Chemijos pramonei tenka apie 10 % visos parduodamos Lenkijos pramonės produkcijos vertės. Svarbiausia chemijos pramonės šaka – naftos chemijos pramonė. Ji perdirba naftą, gamina degalus, alyvas, sintetinį kaučiuką, plastikus. Didžiausia naftos perdirbimo įmonė ir didžiausia Lenkijos bendrovė Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A. (PKN ORLEN) yra Plocke (Mazovijos vaivadija). Ji sukuria apie pusę visos Lenkijos chemijos pramonės parduodamos produkcijos vertės. Naftos perdirbimo įmonių yra Gorlicuose, Jasło, Czechowicuose‑Dziedzicuose, Trzebinioje, Gdanske. Kokso chemijos pramonė – Aukštutinėje Silezijoje (Krokuva, Čenstakava) ir Žemutinėje Silezijoje. Lenkijos chemijos pramonė dar gamina sodą (Inowrocławe, Janikowo, Krokuvoje), sieros (Tarnobrzege) ir azoto rūgštį, mineralines trąšas (fosforo trąšų gamyklos yra Gdanske, Policuose, azoto trąšų – Włocławeke, Pulavuose, Kędzierzyn‑Koźlėje, Tarnówe), dirbtinį pluoštą (Torunėje, Lodzėje, Didžiosios Lenkijos Gorzówe), lakus ir dažus, ploviklius ir valiklius, higienos, augalų priežiūros priemones, perdirba plastikus. Kitos chemijos pramonės šakos: farmacijos (Varšuvoje, Poznanėje, Lodzėje, Krokuvoje, Jelenia Góroje, Liubline, Vroclave ir daugelyje kitų miestų; gaminami ir veterinariniai vaistai), kosmetikos (daugiausia Poznanėje), gumos (automobilių padangų gamyklos Olsztyne, Dębicoje, kitų gumos dirbinių – Poznanėje, Lodzėje, Grudziądze, Sanoke).
Daugiausia (apie 20 %) parduodamos Lenkijos pramonės produkcijos pagamina maisto pramonė. Jos svarbiausios šakos: mėsos, žuvų, pieno, aliejaus, malimo, cukraus, duonos ir konditerijos, vaisių ir daržovių perdirbimo, alkoholinių gėrimų, tabako pramonė, maisto koncentratų gamyba. Įmonių gausu visoje Lenkijoje, jos daugiausia nedidelės, priklausančios nuo žaliavų bazės (cukraus, vaisių ir daržovių perdirbimo pramonė) arba nuo žaliavų bazės ir pardavimo rinkos (mėsos, pieno pramonė). Žuvų pramonė sutelkta Gdanske, Gdynėje, Szczecine ir kituose mažesniuose Pamario ir Vakarų Pamario vaivadijų uostuose; daugelis įmonių privačios, jos perdirba t. p. ir importinę žaliavą bei pusfabrikačius (daugiausia iš Norvegijos).
Tradicinė Lenkijos pramonės šaka – tekstilės pramonė. Audžiami medvilniniai, lininiai, vilnoniai, šilkiniai, sintetiniai, dekoratyviniai ir techniniai audiniai, gaminama trikotažas, kilimai, fetriniai gaminiai. Įmonių daugiausia Lodzės pramoniniame regione, Bielsko‑Białoje. Lodzė – vienas svarbiausių tekstilės ir siuvimo pramonės centrų Europoje; 20 a. 10 dešimtmetyje dėl restruktūrizacijos kai kurie fabrikai buvo uždaryti. Lenkijoje veikia apie 300 000 įvairių amatų įmonių, jose dirba apie 1,5 mln. žmonių.
Bioprodukcinis ūkis
Tradicinė Lenkijos ūkio šaka – žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima apie pusę Lenkijos teritorijos (20,895 mln. ha; 2021), iš jų ariamoji žemė – 11,079 mln. ha, pievos ir ganyklos – 14,499 mln. ha, sodai – 0,380 mln. hektarų.
Lenkijoje yra apie 2 mln. individualių ūkių (jie užima apie 90 % visų žemės ūkio naudmenų), iš jų 9 % – 15 ha dydžio ir didesni (užima 45 % visų žemės ūkio naudmenų). Lenkijos klimato sąlygomis gerai dera bulvės, cukriniai runkeliai, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, žieminiai rapsai, ankštiniai ir pašariniai augalai. Vegetacijos periodas ilgesnis (aukštesnės metinės temperatūros) Lenkijos pietinėje ir vakarinėje dalyse. Daržovės ir vaismedžiai daugiausia auginami geresniuose dirvožemiuose ir aplink didelius miestus, t. p. regionuose, kur daug darbo jėgos (ten auginami ir didelių darbo sąnaudų reikalaujantys techniniai augalai – tabakas, apyniai). Daugiausia auginama kopūstai, morkos, svogūnai, runkeliai, agurkai, pomidorai. Derlingiausi sodai yra Radomo, Tarnobrzego, Liublino, Varšuvos, Nowy Sączo, Skierniewicų apylinkėse. Veisiama galvijai (daugiau kaip 50 % jų – pieniniai), kiaulės, arkliai, avys, naminiai paukščiai, bitės. Daugiau kaip 90 % galvijų ir kiaulių išauginama individualiuose ūkiuose.
auginamos obelys
3
4
5
Žvejojama Baltijos jūroje, t. p. Vakarų Afrikos, Antarktidos vandenyse, Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje. Didžiausi jūrų žvejybos uostai: Gdynė, Szczecinas, Świnoujście, Władysławowo, Kołobrzegas, Darłowo. Pakrančių žvejybos uostų ir prieplaukų yra visoje Baltijos jūros pakrantėje; svarbiausi: Puckas, Jastarnia, Łeba, Dziwnówas. Baltijos jūroje žvejojama daugiausia privačiais žvejybiniais kateriais (jais sugaunama daugiau kaip 90 % visų žvejybos laimikių); valstybinė žvejybos įmonė yra Władysławowe. Žvejojama ežeruose, upėse ir tvenkiniuose; žuvų tvenkinių daugiausia Silezijos, Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos, Liublino vaivadijose. Kasmet sugaunama trys keturios tonos vėžių (iki Antrojo pasaulinio karo Lenkija buvo viena didžiausių Europoje vėžių produkcijos tiekėjų, kasmet būdavo eksportuojama apie 500 t vėžių).
Miškai užima 8,9 mln. hektarų. 2022 paruošta 4 598 922 m3 pjautinės medienos (iš jų – 4 134 516 m3 spygliuočių). Miškuose renkami sakai, miškiniai vaisiai, grybai, medžiojama.
Turizmas
Gdanskas
Liublino pilis
2019 Lenkiją aplankė 21,4 mln. turistų. Svarbiausi Lenkijos turistiniai regionai: Baltijos jūros pakrantė (ypač Trójmiasto, Helio nerija), Mozūrijos aukštuma (ežerynas), Aukštieji Tatrai (jų papėdėje yra didžiausias Lenkijos kalnų turizmo, alpinizmo ir žiemos sporto centras, klimato kurortas – Zakopanė), Beskidai, Karkonoszės kalnagūbris, Šventojo Kryžiaus kalnai.
Dažniausiai lankomi Lenkijos miestai – Varšuva, Krokuva ir netoli jos esančios Veličkos druskos kasyklos, Poznanė, Lodzė, Gdanskas, Vroclavas, Torunė. Tradicinė Lenkijos turizmo forma – poilsis kurortuose. Didžiausi Lenkijos kurortai: Karpatuose – Krynica Zdrójus, Iwonicz Zdrójus, Rabka Zdrójus, Sudetuose – Kudowa Zdrójus, Duszniki Zdrójus, Połanica Zdrójus, Świeradów Zdrójus, kitose Lenkijos vietose – Nałęczówas, Inowrocławas, Ciechocinekas, Konstancinas‑Jeziorna, Augustavas; pajūrio kurortai – Międzyzdrojai, Kołobrzegas, Ustka. Populiari piligrimystė; labiausiai lankoma Čenstakava (3–4 mln. maldininkų per metus; labai daug jų atvyksta pėsčiomis), Kalwaria Zebrzydowska (apie 1 mln. maldininkų per metus; daugiausia jų Velykų ir Žolinės švenčių laikotarpiu), Licheń Stary (apie 1 mln. maldininkų per metus), Piekary Śląskie, Gietrzwałdas, Šventaliepė, Kalwaria Pacławska.
Daugelis Lenkijos turistinių objektų yra pasaulio paveldo vertybės (iš viso Lenkijoje jų yra 13). Plėtojamas kaimo turizmas. Poznanėje, Varšuvoje, Gdanske, Katowicuose, Bielsko‑Białoje ir kituose miestuose vyksta tarptautinės ir vietinės turizmo mugės.
Sopotas
Aukštieji Tatrai
Transportas
Geležinkelių yra 26 644 km (2023), iš jų elektrifikuota 11 904 kilometrai. Tankiausias geležinkelių tinklas yra Silezijos, Žemutinės Silezijos, Opolės vaivadijose, rečiausias – Palenkės ir Liublino vaivadijose. Svarbiausios geležinkelių linijos: Słubice (prie Vokietijos sienos)–Poznanė–Varšuva–Brestas (Baltarusija), Varšuva–Katowicai, vadinamoji anglių magistralė Aukštutinės Silezijos pramoninis regionas–Gdynė, Katowicai–Szczecinas, Katowicai–Lvovas (Ukraina). Didžiausios geležinkelių linijų sankirtos: Aukštutinės Silezijos pramoninis regionas (didelis konteinerių terminalas Gliwicuose), Varšuva, Krokuva, Szczecinas, Vroclavas, Poznanė, Koluszkos (į rytus nuo Lodzės), Tarnowskie Góry (į šiaurės vakarus nuo Katowicų; didelė skirstomoji stotis), Zbąszynekas (į vakarus nuo Poznanės). Iš krovinių daugiausia vežama akmens anglys (daugiau kaip 47 % visų krovinių), koksas, statybiniai akmenys, žvyras, smėlis, metalai ir jų gaminiai, rūdos, nafta ir jos produktai.
Krokuvos geležinkelio stotis
Tarp Świnoujścio ir Ystado (Švedija) uostų plaukioja geležinkelių keltas, juo keliamas traukinys Skandwiking, kursuojantis maršrutu Malmö–Świnoujście–Viena–Villachas (Austrija).
Automobilių kelių yra apie 420 000 km (2023), iš jų – apie 1700 km automagistralių ir 2500 greitkelių. Per Lenkiją eina Via Baltica atkarpa. Tankiausias kelių tinklas yra Silezijos, Mažosios Lenkijos, Lodzės, Mazovijos vaivadijose. Lenkijoje vienas rečiausių Europoje greitkelių tinklas. Važiavimas kai kuriais keliais yra mokamas (pvz., nuo 2000 – Katowicų–Krokuvos 65 km ilgio automobilių magistrale). 2018 buvo užregistruota 29,7 mln. automobilių (iš jų – 22 mln. lengvųjų automobilių).
Gdynės uostas
Didžiausi Lenkijos jūrų prekybos uostai: Gdanskas (36 % bendros krovinių apyvartos), Świnoujście (21 %), Szczecinas (20 %), Gdynė (19 %). Jūrų uostuose daugiausia kraunama javai, akmens anglys, koksas, metalų rūdos, nafta. Keleiviai jūrų transportu daugiausia vežami Baltijos jūra. Svarbiausi keleiviniai jūrų uostai: Świnoujście (daugiau kaip 1 mln. atvykstančių ir daugiau kaip 1 mln. išvykstančių keleivių), Gdynė, Gdanskas, Kołobrzegas. Iš Świnoujścio keleivių keltai plaukioja į Kopenhagą, Rønnę (Bornholmo sala), Ystadą (Švedija), iš Gdansko – į Kopenhagą, Nynäshamną (Švedija).
Laivuojamų vidaus vandenų kelių yra daugiau kaip 3800 kilometrų. Svarbiausias vandens kelias, kuriuo vežami kroviniai (akmens anglys, geležies rūda, apatitai, fosforitai, plieno konstrukcijos), – Oderio (Odros) sistema. Keleiviniai laivai plaukioja daugiausia Mozūrijos ežeryno ežerais, Elbingo kanalu ir Augustavo kanalu, Szczecino, Vyslos, Gdansko įlankomis. Oro transportu daugiausia keleivių perveža Polskie Linie Lotnicze LOT. Kroviniai daugiausia vežami užsakomaisiais reisais. Šalyje yra 15 oro uostų. Didžiausias yra Varšuvos oro uostas (tarptautinis ir vietinis; kiti tarptautiniai oro uostai: Krokuvos, Gdansko, Vroclavo, Poznanės, Katowicų, Szczecino, Rzeszówo, Zielona Góros, Bydgoszcziaus, Lodzės.
Szczecino uostas
Naftotiekių ir naftos produktotiekių yra apie 2500 kilometrų. Per Lenkiją eina Draugystės naftotiekis (Lenkijoje apie 660 km), kuriuo nafta eksportuojama iš Rusijos į Vakarų Europą; iš jo nafta tiekiama Plocko naftos perdirbimo įmonei. Dujotiekių yra apie 17 500 km; per Lenkiją eina tranzitinis dujotiekis iš Jamalo pusiasalio (Rusija) į Vakarų Europą (Lenkijoje apie 680 kilometrų).
Bankai
Lenkijos centrinis bankas – Lenkijos nacionalinis bankas. 2023 veikė 65 komerciniai bankai, 17 užsienio bankų skyrių ir atstovybių, 511 kooperatinių bankų (maži vietos bankai, veikiantys kaip kooperatyvai), 22 kredito unijos, 55 draudimo bendrovės, 706 investiciniai fondai, 10 pensijų fondų. 8 komercinių bankų daugiau kaip 50 % kapitalo priklausė valstybei, 22 bankų daugiau kaip 50 % kapitalo – privatus (užsienio investuotojai kontroliavo 17 bankų). Didžiausi komerciniai bankai – PKO Bank Polski, Bank Pekao ir Santander Bank (2023). Lenkijos piniginis vienetas – zlotas, lygus 100 grašių, įvestas 15 a. pabaigoje. Veikia Varšuvos vertybinių popierių birža (įkurta 1991).
Bank Pocztowy pastatas Bydgoszcziuje (Kujavijos Pamario vaivadija)
Užsienio prekyba
2021 Lenkija eksportavo prekių už 411,621 mlrd. JAV dolerių, importavo – už 381,699 mlrd. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia mašinos ir transporto priemonės (daugiausia lengvieji automobiliai), maisto produktai (švieži, šaldyti, konservuoti vaisiai ir daržovės, pieno produktai, mėsa, paukštiena, šokoladas), akmens anglys, anglių briketai, metalo, kaučiuko gaminiai, aliuminis, varis ir jų gaminiai, baldai, popierius, kartonas, stiklas ir stiklo gaminiai. Daugiausia eksportuojama į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Čekiją, Prancūziją, Italiją, Nyderlandus. Importuojama daugiausia mašinos, transporto priemonės ir jų įrenginiai, chemijos pramonės gaminiai, energetinės žaliavos, tekstilės gaminiai, nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, popierius, automobiliai, varikliai, metalų rūdos, boksitas, aliuminis, alavas, elektronikos ir elektrotechnikos įrenginiai. Daugiausia importuojama iš Vokietijos, Kinijos, Italijos, Nyderlandų, Čekijos.
Lenkijos užsienio prekybos partneriai (eksporto apyvarta, %, 2021)
Lenkijos užsienio prekybos partneriai (importo apyvarta, %, 2021)
Lenkijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2018)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lenkija yra svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Lietuva 2005 eksportavo į Lenkiją prekių už 1812,3 mln. litų (5,5 % Lietuvos eksporto), importavo iš Lenkijos už 3585,0 mln. litų (8,3 % Lietuvos importo). Lenkijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2005 sudarė 290 mln. litų.
2020 prekybos apyvarta tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarė 5,6 mlrd. eurų. Lietuva į Lenkiją eksportavo prekių už 1,8 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, plastikus), importavo prekių iš Lenkijos už 3,8 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones, dalis ir reikmenis). Lenkijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 992,32 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarė 10,1 mlrd. eurų. Lietuva į Lenkiją eksportavo prekių už 4,0 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, plastikus ir jų dirbinius, transporto priemones ir jų dalis, pieną ir pieno produktus, kiaušinius), importavo iš Lenkijos prekių už 6,1 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, plastikus ir jų dirbinius, transporto priemones, mašinas ir mechaninius įrenginius, geležį ir plieną). Lenkijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį siekė 1,736 mlrd. eurų, Lietuvos į Lenkijos ūkį – 546 mln. eurų.
Lenkijos BVP struktūra (2021)
Lenkijos BVP struktūra (2017)
2271
-Lenkijos pramonė; -Lenkijos žemės ūkis; -turizmas Lenkijoje; -Lenkijos transportas; -Lenkijos bankai; -Lenkijos užsienio prekyba; -Lenkijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos