Lenkijos žiniasklaida
Lénkijos žiniãsklaida
Knygų leidyba
Pirmaisiais spausdintais raštais lenkų kalba laikomi išlikę maldų Tėve mūsų (Ojcze nasz), Sveika, Marija (Zdrowaś, Maria) ir Tikiu (Wierzę) tekstai. Juos 1475 Vroclave išleido pirmasis Silezijos spaustuvininkas kunigas K. Elyanas kartu su tekstais lotynų kalba Statuta synodalia Vratislaviensium. Pirmoji spaustuvė įkurta 1473 Krokuvoje, 1488 – Gdanske. 16 a. pirmoje pusėje svarbiausias knygų spausdinimo centras buvo Krokuva. Čia 1513 F. Unglerio spaustuvėje išleista pirmoji lenkiška knyga – Bernato Liubliniečio maldaknygė Sielų rojus (Raj duszny). 1596 perkėlus Lenkijos sostinę į Varšuvą ši nuo 17 a. vidurio tapo vienu svarbiausių knygų leidybos centrų.
2021 buvo išleista apie 34 000 pavadinimų knygų. 2023 eksportavo knygų už 972 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2021 aktyviai veikė apie 2000 leidyklų, svarbiausios: Wydawnictwo Ossolineum (įkurta 1817, mokslinės literatūros), Wydawnictwo WAM (įkurta 1872, enciklopedijų, mokomosios ir vaikų literatūros), Drukarnia i Księgarnia św. Wojciecha (įkurta 1895, katalikų literatūros), Nasza Księgarnia (įkurta 1921, mokomosios, vaikų literatūros), Spóldzielnia Wydawnicza Czytelnik (įkurta 1944, universalios tematikos), Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne (įkurta 1945, mokomosios literatūros, viena didžiausių šalyje), Wydawnictwo Naukowe PWN (įkurta 1951, enciklopedijų ir mokslo literatūros), Wydawnictwo Literackie (įkurta 1953, grožinės literatūros), Wydawnictwo Poznańskie (įkurta 1956), Znak (įkurta 1959, universali), Prószyński Media (įkurta 1990, grožinės literatūros), Nowa Era (įkurta 1992, mokomosios literatūros, viena didžiausių šalyje), Zysk i S-ka (įkurta 1993), Albatros (įkurta 1994), Muza SA (įkurta 1989, užsienio grožinės literatūros), Grupa wydawnicza Foksal (nuo 2012, grožinės literatūros).
Periodiniai leidiniai
Pirmasis laikraštis – vokiečių kalba 1619 Gdanske išleistas savaitraštis Wochentliche Zeitung aus Mehrelei Orten. Laikraštis lenkų kalba – savaitraštis Merkuriusz Polski Ordynaryjny – pasirodė 1661 Krokuvoje (vėliau ėjo Varšuvoje). 1729–60 Varšuvoje buvo leidžiamas laikraštis Kurier Polski (1760 pavadinimu Kurier Warszawski). Pirmasis dienraštis – Gazeta Warszawska (1774–1935, Varšuva). 19 a. pradėjo eiti regioniniai dienraščiai Kurier Lubelski (nuo 1830, Liublinas), Czas Krakowski (nuo 1848; iki 1990 pavadinimu Czas, Krokuva), Gazeta Olsztyńska (nuo 1886, Olsztynas, 2022 tiražas 3100 egzempliorių) ir kiti. Prasidėjus II pasauliniam karui (1939) dauguma senesnių periodinių leidinių nustojo eiti, po karo buvo steigiami tik socialistinės orientacijos leidiniai. 1976–90 Lenkijoje išleista apie 3000 pavadinimų savilaidos leidinių, daugiausia jų leista profesinių sąjungų organizacijos Solidarumas aktyvios politinės veiklos laikotarpiu (1980–89). Solidarumas leido pirmuosius nepriklausomus opozicinius savaitraščius Jedność (1980–89; nuo 1981 nelegalus) ir Solidarność (nuo 1981; 1981 12–1989 valdžios buvo uždarytas). Nuo 1989 vėl eina įvairios politinės pakraipos periodiniai leidiniai.
2018 ėjo 40 nacionalinių laikraščių, apie 7200 kitų periodinių leidinių.
Svarbiausi dienraščiai
Eina dienraščiai Gazeta Wrocławska (nuo 1948, regioninis, 14 000 egzempliorių), Dziennik Zachodni (nuo 1945, Katowicai, nepriklausomas, 2023 tiražas 10 000 egzempliorių), Głos Wielkopolski (nuo 1945, Poznanė, regioninis, 2022 tiražas 9300 egzempliorių), Gazeta Pomorska (Bydgoszczius, regioninis, 2022 tiražas 14 100 egzempliorių), Gazeta Krakowska (nuo 1949, Krokuva, regioninis, 2022 tiražas 5600 egzempliorių), Przegląd Sportowy (nuo 1921, sporto, 2022 tiražas 16 500 egzempliorių), Rzeczpospolita (nuo 1981, nacionalinis, 2022 tiražas 34 000 egzempliorių), Gazeta Wyborcza (nuo 1989, nepriklausomas, 2022 tiražas 46 000 egzempliorių), Dziennik Gazeta prawna (nuo 1994, verslo ir teisės, 2022 tiražas 31 100 egzempliorių), Fakt (nuo 2003, nacionalinis, 2022 tiražas 133 000 egzempliorių), Super Express (nuo 1990, rytinis, 2022 tiražas 76 000 egzempliorių; visi Varšuvoje).
Svarbiausi savaitraščiai ir žurnalai
Eina savaitraščiai Gość Niedzielny (nuo 1923, Katowicai, religijos ir visuomenės, 2022 tiražas apie 78 200 egzempliorių), Tygodnik Powszechny (nuo 1945, Krokuva, katalikų, visuomenės ir kultūros, 2022 tiražas 23 200 egzempliorių), Gazeta Polska (nuo 1993, visuomenės ir politikos, 2022 tiražas apie 20 000 egzempliorių), Polityka (nuo 1957, politikos, ekonomikos, kultūros, 2022 tiražas 88 500 egzempliorių), Przegląd (nuo 1981, politikos, ekonomikos, kultūros, mokslo, 2022 tiražas 12 500 egzempliorių), Wprost (nuo 1982, visuomenės ir politikos, 2019 tiražas 53 000 egzempliorių), Newsweek Polska (nuo 2001, visuomenės ir politikos, 2022 tiražas 63 000 egzempliorių). Eina žurnalai Wiedza i Życie (nuo 1926, mokslo populiarinamasis, 2019 tiražas 49 000 egzempliorių), Przekrój (nuo 1945, politikos, 2017 tiražas 120 000 egzempliorių), Świat Nauki (nuo 1991, mokslo, 35 000 egzempliorių); visi Varšuvoje.
Lenkijos televizijos būstinė Varšuvoje (2008)
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1925 (visuomeninė radijo bendrovė Polskie Radio, 5 visos Lenkijos ir 17 regioninių programų), televizija – nuo 1952 metų (visuomeninė televizijos bendrovė Telewizja Polska, TVP, 13 kanalų, tarp jų ir TVP Wilno, įkurtas 2019, skirtas Lietuvos lenkams). Yra privačių radijo (daugiau kaip 300 stočių, 2016, RMF FM, nuo 1990, Radio Zet, nuo 1990, katalikų radijo stotis Radio Maryja, nuo 1995, ir kitos) ir televizijos (Polsat, nuo 1999, TVN Group, nuo 1997, Canal+, nuo 1998, ir kitos) bendrovių.
Naujienų agentūros
1918–39 veikė valstybinė naujienų agentūra Polska Agencja Telegraficzna (PAT). Nuo 1944 Varšuvoje veikia naujienų agentūra Polska Agencja Prasowa (PAP), nuo 1993 – Katolicka Agencja Informacyjna (KAI).
Lenkijos kultūra
2617
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos