lentpjūvė
rąsto pjaustymas lentpjūvėje
leñtpjūvė, įmonė ar cechas pjautinei medienai (lentoms, tašams, pabėgiams, ruošiniams) iš rąstų daryti. Įrengiama dažniausiai prie miškų masyvų, vandens kelių, geležinkelių. Būna 2 aukštų: pirmajame – pjaustymo staklių (gaterių) pamatai, pavaros mechanizmai, atliekų perdirbimo įrenginiai (smulkintuvai, sijotuvai, dezintegratoriai, transporteriai), antrajame – rąstams pjaustyti mašinos: juostinės ir diskinės pjaustymo staklės, gateriai, freziniai agregatiniai įrenginiai. Pjaustoma ištisiniu (rąstai supjaustomi į lentas, lentos apipjaustomos išilgai iš abiejų šonų) ir tašiniu (vienu gateriu išpjaunamas dvišonis tašas ir iš šoninų neapipjautos lentos, kitu – tašas supjaustomas į vienodo pločio ir iš abiejų šonų apipjaustytas lentas) būdu. Išpjautos lentos rūšiuojamos į paketus ir vežamos į džiovyklą arba sandėlį.
Technologiniai procesai lentpjūvėje dažniausiai yra mechanizuoti, kartais automatizuoti. Prie lentpjūvės įrengiami sandėliai produkcijai laikyti, pakuotės cechai, antrinės medienos (plokščių gamybai, hidrolizei) bunkerių galerija, rąstų ir gatavos produkcijos krovimo bei transportavimo aikštelės.
Istorija
Vandens energija varomos lentpjūvės paplito 14 a. Vakarų Europoje. Pirmoji vėjinė lentpjūvė pastatyta 1592 Olandijoje.
Lietuvoje
Lietuvoje lentpjūvės pradėtos statyti 15 a. pabaigoje, iš pradžių dvaruose, prie vandens malūnų (senuose raštuose lentpjūvės buvo vadinamos vandens pjūklais arba lentpjūviniais malūnais). 18 a. antroje pusėje Klaipėdoje veikė vėjinė lentpjūvė. 19 a. viduryje Lietuvoje pastatyta garinių lentpjūvių, kuriose išpjauta mediena buvo eksportuojama. 21 a. pradžioje Lietuvoje veikė 7 didesnės lentpjūvės, kuriose pagaminta pjautinė mediena išvežama į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Belgiją, Kanadą ir kitas valstybes. Moderniausias lentpjūvės cechas yra bendrovėje Pajūrio mediena (įkurta 1994 Klaipėdoje).