Leñtvaris, miestas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į rytus nuo Trakų; seniūnijos, parapijos centras. 9618 gyventojų (2022). Iš šiaurės prieina Graužio ežeras. Plentai į Vilnių, Trakus. Geležinkeliai į Vilnių, Kauną, Trakus, Gardiną (Baltarusija). Kilimų (Lentvario kilimai), metalo gaminių (Lentima, Gijona), medienos apdirbimo (Lentvario mediena), medinio karkaso skydinių namų (Jūsų namas), santechnikos, šildymo įrenginių (Kaitra ir Ko) gamybos bendrovės. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Švč. Jėzaus Vardo seserų kongregacijos namai. Paštas, geležinkelio stotis, ambulatorija, šeimos medicinos klinika, 3 gimnazijos, pradinė, vaikų darželis, vaikų globos namai, informacijos ir konsultacijų, vaikų ir jaunimo (Lexus) centrai, Trakų rajono kultūros rūmų Lentvario filialas, biblioteka (1941).
Lentvario herbas
Bažnyčios šventoriuje yra stogastulpis Lentvario apylinkės žmonių, žuvusių tremtyje, lageriuose ir per rezistencinį judėjimą, atminimui (pastatytas 1992).
Architektūra
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1926) Lentvaryje
Miesto planas stačiakampis. Neoromaninė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su kampanile (projektas 1905, italų architektas O. Bongi, pastatyta 1926). Bažnyčioje yra paveikslas Šv. Juozapas (19 a. pradžia), sienų tapybos (1943, dailininkai L. Torvirtas, J. Hoppenas).
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Lentvaryje interjeras (20 a. vidurys)
19 a. antros pusės–20 a. pradžios Lentvario dvaro sodyboje išliko neogotikiniai rūmai (19 a. 6–7 dešimtmetis, architektas G. von Schachtas, rekonstruoti 1899, Belgijos architektas de Waeghas, architektas T. Rostworowskis), vandentiekio bokštas (19 a. 6–7 dešimtmetis), eklektiškų formų tarnų namas (19 a. pabaiga), plytų stiliaus tvartas (19 a. pradžia), arklidės (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), kiti pastatai; angliškasis parkas (įkurtas 19 a. pabaigoje, kraštovaizdžio architektas E. F. André). Raudonų plytų geležinkelio stoties pastatas (19 a. 7–8 dešimtmetis).
Tiškevičių rūmai Lentvaryje (19 a. 6–7 dešimtmetis, architektas G. von Schachtas, rekonstruoti 1899, Belgijos architektas de Waeghas, architektas T. Rostworowskis)
2271
Istorija
1596 minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 Lentvario (iki 1939 vadintas Landworowo) kaime buvo 14 kiemų. Nuo 19 a. vidurio iki 1939 dvarą valdė Tiškevičiai. 1862 pro Lentvarį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis su atšaka į Vokietiją. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1870 įsteigti vielos ir vinių, 1911 – dildžių ir metalo dirbinių fabrikai.
20 a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos. 1920–39 Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Buvo valsčiaus centras. 1925 čia Lenkijos administracija įsteigė laikiną koncentracijos stovyklą.
Per Birželio sukilimą 1941 06 23 Lentvarį užėmė lietuviai sukilėliai. 1941 09 30 nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti (kartu su Onuškio, Rūdiškių, Trakų) Lentvario žydai. 1944 03 miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo. Miesto teisės nuo 1949. 20 a. 5 dešimtmečio antroje pusėje daliai Lentvario gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių bei Valkininkų ir gyventojų iš Sovietų Sąjungos. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–53 ištrėmė 35 Lentvario gyventojus.
1949 įsteigta santechnikos dirbinių gamykla Kaitra, 1957 – Kilimų fabrikas (buvusiuose dvaro rūmuose), 1973 – statybinių detalių gamykla. 2001 patvirtintas miesto herbas. 1897 buvo 300, 1923 – 2000, 1959 – 4216, 1970 – 8059, 1989 – 12 694, 2001 – 11 773, 2011 – 11 105, 2021 – 9713 gyventojų.