Sowerby Leo (Leo Sòuerbis) 1895 05 01Grand Rapids 1968 08 07Port Clinton (Ohajo valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas. Nacionalinio menų ir literatūros instituto narys (1935). Karališkosios bažnytinės muzikos mokyklos Londone garbės narys (1962).
Išsilavinimas ir veikla
1909–14 Čikagoje mokėsi skambinti fortepijonu (pas C. Lampertą), vargonuoti, muzikos teorijos (pas A. O. Anderseną). 1918–21 studijavo Amerikos konservatorijoje Čikagoje, 1925–62 dėstė joje. 1921 gavęs Romos premiją iki 1924 tobulinosi Italijoje. Dirbo vargonininku Šv. Jokūbo katedroje Čikagoje, vadovavo chorui. 1962–68 Bažnyčios muzikų kolegijos prie Nacionalinės katedros Vašingtone generalinis direktorius.
Parašė veikalą Bažnytinės muzikos idealai (Ideals of Church Music 1956).
Kūriniai
Sukūrė kantatų, tarp jų – Vilties liturgija sopranui ir vyrų chorui (A Liturgy of Hope 1917), Didis yra Viešpats chorui, vargonams ir orkestrui (Great is the Lord, 48 psalmės tekstas, 1933), Iškilmingą giesmę saulei solistams ir orkestrui (Canticle of the Sun, šv. Pranciškaus tekstas, 1944; Pulitzerio muzikos premija, 1946), 5 simfonijas (1921–64), kitų simfoninių kūrinių, instrumentinių koncertų, kamerinės muzikos kūrinių (5 styginių kvartetus), kūrinių vargonams, vokalinį ciklą Svajonių briauna (The Edge of Dreams, pagal M. Turbyfillo tekstus, 1920), apie 300 dainų balsui ir fortepijonui, apie 120 religinių giesmių, pamaldų su iškilmingomis giesmėmis, liaudies dainų išdailų.
Muzikai būdinga harmoningumas, polifoninis mąstymas, polinkis baroko muzikos formoms ir žanrams, neoromantizmo dvasia.
Apdovanojimai
Pulitzerio muzikos premija (1946).
1352