Leokadija Aškelovičiūtė

Aškelovičitė Leokadija, Aškelovičitė‑Razmenė 1939 04 30Naujasėdžiai (Vilniaus‑Trakų apskr.) 2024 09 29Vilnius, lietuvių baleto artistė, pedagogė.

Išsilavinimas ir veikla

1950–51 lankė baleto studiją Pionierių rūmuose Vilniuje (vadovas H. Kunavičius). 1952–55 mokėsi Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos Choreografijos skyriuje (mokytoja J. Jovaišaitė‑Olekienė). 1959 baigė A. Vaganovos choreografijos mokyklą Leningrade (dabar Sankt Peterburgas; metus mokėsi pas Varvarą Mej, vėliau – pas Verą Kostrovickają). 1959–87 Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistė, primabalerina. 1989–99 repetitorė. 2001–05 Vilniuje veikė jos įkurtas Baleto institutas (2002–03 filialas Klaipėdoje). Gastroliavo Bulgarijoje, Čekijoje, Egipte, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Libijoje, Mongolijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Sirijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Leokadija Aškelovičiūtė

Kūryba

L. Aškelovičiūtė. Koncertinio numerio Meilės svajos scena (1977, pagal F. Liszto muziką)

1960 debiutavo Auroros vaidmeniu P. Čaikovskio balete Miegančioji gražuolė (dar šoko 1967, 1981 premjerose; 1987 04 27 Auroros vaidmenį sušoko paskutinį kartą). Kiti žymesni vaidmenys užsienio kompozitorių baletuose: Mergaitė (Kvietimas šokiui 1959, pagal C. M. von Weberio muziką), Silvija, Svanilda (L. Delibes’o Silvija 1961, Kopelija 1980), Flior de Lis, Esmeralda (C. Pugni Paryžiaus katedra 1962, 1969), Smeraldina (M. Čulakio Tariamasis sužadėtinis 1962, 1979), Odeta‑Odilija, Maša (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1963, 1974, 1984; Spragtukas 1963, 1973), Frigija (A. Chačaturiano Spartakas 1964), Medora, Žizel (A. Ch. Adamo Korsaras 1964, Žizel 1970, 1975), Kitrė, Pachita (L. Minkaus Don Kichotas 1968, 1978; Pachita 1972, 1978), Kolombina (R. Drigo Arlekinada), Panelė (D. Šostakovičiaus Panelė ir chuliganas, abu 1971), Ana (Žydrasis Dunojus 1976, pagal J. Strausso muziką), Džuljeta (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1977).

Sukūrė išskirtinių vaidmenų lietuvių kompozitorių baletuose: Drebulytė (E. Balsio Eglė žalčių karalienė 1960), Jūratė (J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis 1965, 1978), Betė, Giedrė (A. Rekašiaus Gęstantis kryžius 1966, Aistros 1971), Kastė (J. Juzeliūno Ant marių kranto 1975), Mylimoji (J. Bašinsko Užkeiktieji vienuoliai 1984). 1965 sukūrė Eglės vaidmenį filme balete Eglė žalčių karalienė (režisieriai A. Mockus, V. Grivickas, baletmeisteris V. Grivickas). Atliko koncertinių numerių (Meilės svajos 1977, pagal F. Liszto muziką, Mirštanti gulbė 1980, pagal C. Saint‑Saënso muziką).

L. Aškelovičiūtės šokis virtuoziškas, techniškas, plastiškas, gracingas, raiškus, būdinga muzikalumas, judesių darnumas, akademiškas pozų tikslumas, artistiškas individualumas.

Atminimo įamžinimas

Apie L. Aškelovičiūtę sukurtas televizijos filmas Šoka Leokadija Aškelovičiūtė (1983, režisierius Vytenis Pauliukaitis).

Apdovanojimas

Gedimino ordino Riterio kryžius (1999).

L: H. Šabasevičius Šokiu išsakytas gyvenimas Vilnius 2008.

57

2271