Petrażycki Leon (Leonas Petražýckis), rus. Лев Петражицкий 1867 04 13Kalantajova (prie Vitebsko) 1931 05 15Varšuva, lenkų ir rusų filosofas, sociologas, teisės teoretikas. Dr. (1897).
Išsilavinimas ir veikla
1896 baigė Kijevo universitetą (teisę), iki 1897 jame dėstė. 1897–1918 dėstė Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete, 1905–06 Teisės fakulteto dekanas; profesorius (1901). 1919 emigravo į Suomiją, vėliau – į Lenkiją, nuo 1921 vadovavo Varšuvos universiteto Sociologijos katedrai. 1905 steigiamajame Rusijos kadetų partijos susirinkime išrinktas į centro komiteto narius, 1906 Rusijos Valstybės dūmos deputatas.
Psichologinė teisės samprata
Neigė objektyvų, istorinį socialinių santykių pobūdį. Socialinius reiškinius esą sudaro ne objektyvūs individų santykiai, bet individų psichikos reiškiniai. Plėtojo psichologinę teisės sampratą. Teigė, kad teisės šaltinis yra emocijos. Anot L. Petrażyckio, tradiciškai suprantama teisė susideda iš intuityviosios (individualios emocinės teisinės patirties), pozityviosios (be individualių ir subjektyvių sprendimų, apima ir sprendimus, kylančius už konkretaus asmens psichikos ribų, pvz., iš teisininkų, tradicijos ar įstatų) ir oficialiosios (valstybės valdžios atstovų taikomos) teisės. L. Petrażyckis kritikavo koncepcijas, kurios suvokia teisę tik kaip kalbos formą, nurodė, kad reikėtų skirti lingvistines teisės normų formuluotes (idealioji teisės forma) ir tam tikras psichologines būsenas, kurios iš tikrųjų veikia asmenų elgesį (realioji teisės forma).
Leon Petrażycki
Kitos idėjos
Anot L. Petrażyckio, moralę (kaip ir teisę) išreiškia emocijos, bet moralės atveju galima kalbėti tik apie pareigą elgtis, o teisė siejama ir su pareiga, ir su prievole. Aiškindamas valstybės kilmę teigė, kad žmogus turi psichologinį poreikį gyventi organizuotoje bendrijoje ir jausti kolektyvo sąveiką. Paklusti kitiems ir siekti valdyti kitus yra natūralu. Visuomenė ir valstybė yra dėsningi psichologinės žmogaus raidos padariniai. Pažinimo teorijoje laikėsi realizmo ir kritikavo I. Kantą. Pasisakė prieš antisemitizmą ir bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, gynė moterų teises.
L. Petrażyckio pažiūros turėjo įtakos jo mokiniams – P. Sorokinui, N. Timaševui, G. Gurvitchui, N. Kondratjevui ir kitiems.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus: Pajamų mokslas (Die Lehre vom Einkommen 2 tomai 1893–95), Teisės filosofijos apybraižos: Psichologinės teisės teorijos pagrindai (Očerki filosofii prava: Osnovy psichologičeskoj teorii prava 1900), Teisės ir dorovės tyrimų įvadas: Emocijų psichologija (Vvedenije v izučenije prava i nravstvennosti: Ėmocionalnaja psichologija 1905), Teisės ir valstybės teorijos ir dorovės teorijos santykis (Teorija prava i gosudarstva v svjazi s teorijej nravstvennosti 1907), Apie visuomeninį idealą ir prigimtinės teisės atgimimą (O ideale społecznym i odrodzeniu prawa naturalnego 1925), Nauji logikos pagrindai ir mokslo klasifikacija (Nowe podstawy logiki i klasyfikacja umiejętności 1939).