Kairikštis Leonardas 1928 12 28Papiškiai (Panemunio vlsč.) 2021 07 15Kaunas, lietuvių miškininkas. Habil. dr. (biomed. m.; ž. ū. m. dr. 1967). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1972; nuo 2011 narys emeritas). Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos užsienio narys (1997), Petro I mokslų ir menų akademijos Sankt Peterburge tikrasis narys (1998).
Išsilavinimas ir veikla
1952 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1956–84 ir 1988–2008 dirbo Lietuvos miškų institute, 1956–57 Miško biologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas, 1958–69 instituto direktoriaus pavaduotojas, 1970–84 ir 1988–92 direktorius, 1992–97 Ekologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas; profesorius (1970). 1972–84 Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–87 dirbo Tarptautiniame taikomosios sisteminės analizės institute (Austrija). Dalyvavo Pasaulio mokslininkų federacijos nuolatinės stebėsenos grupių Vystymosi ribos ir Klimato kaita veikloje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys (nuo 2007), Mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas, UNESCO programos Žmogus ir biosfera pirmininkas (1991–2005). Visuomeninės organizacijos Consilia academica komiteto Kad Lietuva neišsivaikščiotų pirmininkas (nuo 2003). Žurnalo Baltic Forestry vyriausiasis redaktorius (1997–2010).
Leonardas Kairiūkštis
Mokslinių tyrimų sritys – miškotyra, ekologija, dendrochronologija. Sudarė universalią medžių biologinę ir ūkinę klasifikaciją, parengė efektyvių mišriųjų medynų ugdymo būdų ir etaloninio miško formavimo modelių, sukūrė mišriųjų miškų formavimo teoriją, atrankinių kirtimų sistemą ir produktyviausio miško teoriją. Jam vadovaujant atlikti dendroklimatologiniai tyrimai parodė praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus, padėjo parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modelius, atmosferos oro taršos įtakos miškų degradacijai tyrimai ir parengti regioninių miškų stebėsenos moksliniai pagrindai yra svarbūs ankstyvosios miško ekosistemos pokyčių diagnostikai, gyvenamosios aplinkos ekologijos pažinimui. Paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. 4 išradimai.
Knygos
Parengė 25 monografijas (9 užsienio kalbomis, 19 su bendraautoriais). Knygos: Lietuvos TSRS miškai (1962), Lietuvos TSR miškų ūkis (1968), Labai produktyvių eglių ir lapuočių medynų formavimo moksliniai pagrindai (1969, rusų kalba), Antanas Kvedaras (1970), Mišrių medynų formavimas ir kirtimai (1973), Etaloniniai medynai ir jų formavimas (su A. Juodvalkiu, 1985), Dendrochronologijos metodai (Methods of Dendrochronology, su kitais, 1989), Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste (su kitais, 1999), Lietuvos miškų metraštis XX a. (su A. Bruku, V. Verbyla, 2003), Medynų formavimas ir kirtimai (su A. Juodvalkiu, 2009), Aiškinamasis miškininkystės terminų žodynas (2018).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1971), Europos miškininkystės Wilhelmo Leopoldo Pfeilo premija (1992), Lietuvos mokslo premija (su R. Ozolinčiumi, A. Juodvalkiu, 2004), Rokiškio krašto garbės pilietis (2008), Gedimino ordino Karininko kryžius (2008), Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2020).