Leonardas Sauka

Sáuka Leonardas 1931 01 05Telšiai 2022 10 17Vilnius, lietuvių tautosakininkas. D. Saukos brolis. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1996); nuo 2011 emeritas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1981).

Išsilavinimas ir akademinė veikla

1954 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). Nuo 1957 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas): 1976–90 Tautosakos skyriaus vadovas, 1990–93 direktoriaus pavaduotojas, 1993–2001 direktorius, nuo 2001 Dainyno skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2005–09 Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas. 1967–69 dėstė Vilniaus universitete, 1971, 1979–86 – Šiaulių pedagoginiame institute; profesorius (1986). 1999–2000 Münsterio universitete vadovavo lietuvių tautosakos seminarui. Mokslinių interesų sritys: tautosakos žanrai, istorinė raida, poetika, eilėdara, tautosakos istoriografijos, tekstologijos problemos.

Leonardas Sauka

Veikalai

Nustatė liaudies dainų tekstų leidybos modeliavimo principus, pagal juos rengiamas Lietuvių liaudies dainynas (1980–2019 išleisti 24 tomai). Parengė Lietuvių liaudies dainyno t. 7 ir 13, buvo t. 8–18 vyriausiasis redaktorius. Parašė studijas Lietuvių vestuvinės dainos: XIX a.–XX a. pradžia (1968), Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai (1974), monografijas Lietuvių liaudies dainų eilėdara (1978), Tikra ir netikra liaudies kūryba (1983, joje aptariama tautosakos autentiškumo klausimai). Parengė (su kitais) ir redagavo leidinio Lietuvių tautosaka t. 3–5 (LSSR valstybinė premija 1970, su kitais), S. Daukanto Žemaičių tautosakos d. 2 (su kitais, 1984), Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos t. 9–12 ir t. 14–15 (su kitais), parašė t. 1–15 (1993–2004) įvadinius straipsnius, komentarus.

1992 atkūrė leidinį Tautosakos darbai, iki 2013 buvo jo vyriausiasis redaktorius, parengė jo 1(8)–3(10), 5(12), 10(17), 16(23), 30, 38 tomus.

Parengė fundamentinę folkloro studiją Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ (4 t. 2007–08, joje tyrinėjami šios pasakos variantai įvairiose tautose; Baltijos Asamblėjos premija 2009). Parašė metodinį leidinį Patarlių rinkėjo vadovas (1982 ²1985), vadovėlių mokykloms (Lietuvių tautosaka: Mokymo priemonė X klasei 1989, 3 papildytas leidimas 1993, Lietuvių tautosaka: Vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams 1998 ²1999). Sudarė tautosakos rinkinių vaikams (Šepetys repetys 1965, Pelyte, nešk miegelį 1973 ²1980).

Apdovanojimai

J. Basanavičiaus premija (2001), Lietuvos mokslo premija (2005). Gedimino ordino Karininko kryžius (2007).

1830