Zečius Leonardas 1928 05 09Kaunas 2015 07 11Kaunas, lietuvių aktorius. D. Zelčiūtės tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1948 baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją, 1952 – A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (kurso vadovai V. Orlovas ir Marija Orlova, Grigorijus Konskis). 1946–48, 1952–59 Kauno muzikinio, 1959–2000 Kauno akademinio dramos teatro (iki 1990 Kauno dramos teatras) aktorius. Nuo 1972 vadovavo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto studentų liaudies teatrui. 1995–98 dėstė aktoriaus meistriškumą Kauno valstybinio akademinio dramos teatro Aukštesniojoje aktorinio meistriškumo mokykloje. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų teatre, kine ir televizijoje, režisavo spektaklių (Aldo De Benedetti Labanakt, Patricija! 1959, C. Goldoni Viešbučio šeimininkė 1961), reiškėsi kaip skaitovas (skaitė Maironio, A. Miškinio, V. Mačernio ir kitų autorių kūrybą).
Leonardas Zelčius
Teatras
L. Zelčius (viduryje). Pulmono vaidmuo (S. Šaltenio Duokiškio baladės 1978, režisierius E. Nekrošius, dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; iš kairės: Augustas – P. Venslovas, Žygimantas – R. Vaidotas)
Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisierių H. Vancevičiaus (Protasovas – L. Tolstojaus Gyvasis lavonas 1954, Zbiško – G. Zapolskos Ponios Dulskos moralė 1955, Vyras – K. Binkio Generalinė repeticija 1959, Tuzenbachas – A. Čechovo Trys seserys 1960), J. Jurašo (Moljeras – M. Bulgakovo Moljeras 1968, Ryla – J. Glinskio Grasos namai 1970, Radvila Rudasis – J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972), J. Vaitkaus (Matyzenas – M. Unto Svarbiausia repeticija, Roslevskis – J. Glinskio Kingas, abu 1980, Leninas – Michailo Šatrovo Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje 1982, Lupas – Manoliso Korreso Senelių namai 1986), E. Nekrošiaus (Pulmonas – S. Šaltenio Duokiškio baladės, Šabelskis – A. Čechovo Ivanovas, abu 1978), G. Padegimo (Humelis – A. Strindbergo Šmėklų sonata 1998) spektakliuose.
Kiti svarbesni vaidmenys: Figaras (P.‑A. de Beaumarchais Figaro vestuvės 1952, režisieriai Grigorijus Konskis, V. Orlovas), Adomas Mickevičius (Aleksanderio Maliszewskio Baladės ir romansai 1955, režisierius Ángelis Gutiérrezas), Džonatanas Pičemas (B. Brechto Opera už tris skatikus 1964, režisieriai A. Gončiarovas, G. Kostiukovas), Ivanas Petrovičius (Pažemintieji ir nuskriaustieji 1965, pagal F. Dostojevskį), Jurgutis (Baltaragio malūnas 1966, pagal K. Borutą), Karlsonas (Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo 1968, pagal A. Lindgren, visų režisierius S. Motiejūnas), Akimas Akimičius Jusovas (A. Ostrovskio Pelninga vieta 1971, režisierė Lidija Kutuzova), Faibčikas (Keturakio Amerika pirtyje 1974, režisierius Valdas Lencevičius), Andrius (J. Marcinkevičiaus Erelnyčia 1985, režisierius V. Balsys), Senis (E. Ionesco Kėdės 1990, režisierius Linas Marijus Zaikauskas), Karis (N. Richardo Nasho Lietaus! 1994, režisierė Neris Karpuškaitė), Taleiranas (Jeano Claude’o Brisville’io Vakarienė 1996, režisierius Arvydas Lebeliūnas).
L. Zelčius (pirmas iš kairės). Knuto Bruviko vaidmuo (H. Ibseno Statytojas Solnesas scena 1980, režisierius J. Vaitkus, dailininkė J. Malinauskaitė, © LATGA, 2020; iš kairės: Kaja Fosli – N. O. Lepeškaitė, Statytojas Solnesas – J. Budraitis, Ragnaras Bruvikas – R. Vaidotas)
Kinas ir televizija
Sukūrė vaidmenų kino (Jakovas Belskis – Rojaus raktai 1976, režisierius A. Brenčas, Profesorius Nymejeris – Operacijos „Rezidentas“ pabaiga 1986, režisierius Venjaminas Dormanas) filmuose, televizijos serialuose (Lionginas Šeputis – Giminės 1993–97, 1998–2000, režisierius Saulius Vosylius) ir spektakliuose (Kalvaitis – V. Krėvės Žentas 1976, Gugis – Raganius 1979, pagal V. Krėvę, Plioplys – V. Rimkevičiaus Girių kirtėjai 1982, visų režisierius M. Karklelis, Taronas – Aramašoto Papajano Būkit kaip saulė 1984, režisierius M. Jevdokimovas). Vaidyba emocinga, raiškūs charakteriniai vaidmenys, psichologiškai motyvuoti personažų poelgiai.
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998).
1706