Conti Leonardo (Leonardas Kòntis) 1900 08 24Lugano 1945 10 06Niurnbergas, nacių Vokietijos valstybės ir partijos veikėjas. Vyriausiasis Trečiojo reicho gydytojas (Reichsärzteführer) sveikatos ministro rangu. Med. m. dr. (1923).
Gimė Lugano pašto viršininko – pusiau šveicaro, pusiau italo – ir vokietės šeimoje. 1915 tėvai išsiskyrė, Leonardas buvo natūralizuotas kaip vokietis.
Išsilavinimas ir veikla iki nacių įsigalėjimo (1933)
Baigė Friedricho Wilhelmo gimnaziją Berlyne. Įgijo medicininį išsilavinimą Berlyno ir Erlangeno universitetuose. 1918 tapo Antisemitinės vokiečių kultūros kovos sąjungos (Kampfbund für Deutsche Kultur) vienu įkūrėju. Rezervo vyresnysis gydytojas. Priklausė Laisviesiems korpusams (Freikorps), 1920 dalyvavo Kappo puče. Nuo 1923 dirbo valstybės tarnyboje, vėliau 8 m. Berlyne vertėsi privačia praktika. 1923 įstojo į SA. Sukūrė SA medicininę struktūrą, netrukus buvo paskirtas SA vyriausiuoju gydytoju, vadovavo SA sanitarinio korpuso formavimui. 1927 12 įstojo į Nacionalsocialistų partiją. 1929 tapo vienu Nacionalsocialistinės gydytojų asociacijos (NSD-Ärztebund) įkūrėjų ir jos vadovu. Buvo asmeninis SA šturmfiurerio Horsto Wesselio (1907–30) gydytojas. 1930 vienas pirmųjų informavo A. Hitlerį apie opozicines SA narių pažiūras. 1930 11 įstojo į SS. 1932 05–1933 pabaigoje buvo Prūsijos Landtago, nuo 1932 vasaros – Prūsijos žemės tarybos narys.
Leonardo Conti
Veikla 1933–1939
1933 02 paskirtas ypatingųjų pavedimų komisaru prie Prūsijos vidaus reikalų ministerijos, 1933 04 – ministerijos patarėju, 1934 01 – Prūsijos valstybės patarėju. 1933 06 12 jam suteiktas SS štandartenfiurerio (pulkininko), 1935 04 20 – SS oberfiurerio (tarp pulkininko ir generolo majoro) laipsnis. 1936 paskirtas medicinos patarėju Berlyne. Buvo oficialus 1936 Berlyno olimpinių žaidynių gydytojas. 1938 01 tapo SS brigadefiureriu (generolu majoru). 1939 04 20 paskirtas Trečiojo reicho sveikatos tarnybos vadovu (to meto Vokietijoje Sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo), 1939 08 28 – Vidaus reikalų ministerijos Sanitarinės tarnybos valstybės sekretoriumi.
II pasaulinio karo metai
1939 09 24 pradėjo vadovauti Nacionalsocialistų partijos Sveikatos departamentui, gavo Reicho sveikatos apsaugos vadovo (Reichsgesundheitsführer) titulą. Kaip daugelio darbų apie rasinę politiką autorius (tarp jų – Rasė, tauta ir valstybė / Rasse, Volk und Staat 1934) 1939 gavo iš A. Hitlerio užduotį sukurti ir įgyvendinti rasinės higienos priemonių sistemą, kad būtų įvykdyta vadinamoji eutanazijos programa – psichikos negalią turinčių ir nepagydomai sergančių piliečių naikinimas. Atsisakė vadovauti programai motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo suteikti ypatingi raštiški įgaliojimai A. Hitlerio žodiniam nurodymui vykdyti. 1941 08 išrinktas Reichstago deputatu. 1941 10 01 suteiktas SS grupenfiurerio laipsnis. 1942 01 30–1944 11 09 priklausė SS reichsfiurerio asmeniniam štabui.
Lietuvoje
Karo metais kelis kartus lankėsi Lietuvos generalinėje srityje. 1942 12 07, lydimas SA brigadefiurerio H. Cramerio, tarnybiniais reikalais aplankė Kauno getą, patikrino jo sanitarinę būklę ir, kaip teigiama, liko patenkintas.
Vėlesnė veikla ir įkalinimas
1943 02 18 paskelbė pasitraukiantis iš Protestantų Bažnyčios. Dalyvavo Katynės žudynių teisminiame tyrime, 1943 05 gavo išsamią tarptautinės ekspertų grupės ataskaitą ir galutinį protokolą apie masinius kapus Katynėje. 1944 04 20 jam suteiktas SS obergrupenfiurerio laipsnis. 1944 08 atsistatydino iš Reicho sveikatos apsaugos valstybės sekretoriaus pareigų. 1945 03 03 paskirtas Valstybinės sveikatos apsaugos akademijos Berlyne vadovu.
1945 05 19 suimtas amerikiečių. Laukdamas teismo pasikorė Niurnbergo kalėjime. Paliko raštelį, kuriame bandė sumenkinti savo bendrininkavimą atliekant medicininius eksperimentus. 1949 Berlyno denacifikacijos teismas priteisė jo giminaičiams 3000 markių baudą.
Leonardo Conti
P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458