Leonas
Leònas (León), Ispanijos istorinė sritis ir buvusi karalystė. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis, apima dabartines Leóno, Palencijos, Salamancos, Valladolido ir Zamoros provincijas.
Antikos laikais Romos valdžią čia garantavo 7‑as legionas, nuolatinę stovyklavietę įkūręs dabartinio Leono miesto vietoje. 540 Leoną nukariavo vestgotai, 717 – maurai. Iš jų sritį 742 atėmė Astūrijos karaliai.
Savarankiška Leono karalystė įkurta apie 910, kai Astūrijos karalius Alfonsas III Didysis, dalydamas palikimą, atidavė Leoną vyriausiajam sūnui Garsijai I (valdė 909–914); be to, dėl vikingų puldinėjimų grėsmės Leóno miestas tapo ir svarbiausiu Astūrijos karalystės miestu. Vėliau Leono karalystė greitai plėtėsi į rytus ir pietus, kol viena jos grafysčių Kastilija sustiprėjo ir, Kordobos kalifų remiama, pradėjo siekti karalystės statuso (paskelbta karalyste 1037). 10 a. Leono karaliai dažnai faktiškai pripažindavo Kordobos kalifų viršenybę, bet laikėsi vestgotų tradicijos, pretendavo į visą Ispaniją ir tęsė rekonkistą.
11 a. 4 dešimtmečio pradžioje Leoną nukariavo Navaros karalius Sančas III (valdė 1000–35). Jo sūnus Ferdinandas I Didysis 1037 sujungė Leono ir Kastilijos karalystes. Atskira Leono karalystė gyvavo ir 1157–1230, kol buvo prijungta prie Kastilijos. Iki 14 a. išliko atskirų administracinių institucijų (ir kortesai), bet ilgainiui jos nyko, astūrų-leoniečių kalbą keitė kastilų kalba. Suvienijus Ispaniją Leonas tapo vyriausiojo kapitono valdoma sritimi. Nuo 1833 provincija. Nuo 1979 Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis.