Tarasẽvičius Leonas (slap. Puškinas, Aras, Lūšis) 1912 06 29Švilakiai (Šilakiai; Adutiškio vlsč.) 1946 04 03Pabaronė (Varėnos vlsč.), Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas. Vienas antisovietinių partizanų Dzūkijoje vadų. Jaunesnysis leitenantas (1938), majoras (2001, po mirties).
1935 baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiems, 1938 – Karo mokyklą Kaune, paskirtas į Devintąjį pėstininkų pulką. 1940 03 perkeltas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką 9 šaulių kuopos būrio vadu. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę, 10 03 paskirtas sovietinės kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso 184 šaulių divizijos 262 pulko būrio vadu. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. Lietuvos laikinosios vyriausybės buvo paskirtas Trakų miesto karo komendantu, netrukus – miesto savivaldybės inspektoriumi. Lietuvos gynėjų sąjungos Trakų skyriaus organizatorius. 1944–45 SSRS vėl okupavus Lietuvą, slapstėsi Ukmergėje, mokytojavo Daujėnų (Dieveniškių vlsč.) pradinėje mokykloje.
Leonas Tarasevičius
1945 05 30 tapo partizanu. Valkininkų apylinkėse telkė kovotojus, priklausė Dzūkų grupės (nuo 1945 11 18 A apygarda) Geležinio Vilko rinktinei. Nuo 1945 08 10 vadovavo Valkininkų, Eišiškių ir Onuškio apylinkių partizanų batalionui. Buvo A apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo narys. 1945 12 04 žuvus Geležinio Vilko rinktinės vadui L. Švalkui (slapyvardis Šernas), 12 31 buvo laikinai paskirtas rinktinės vadu.
Žuvo kartu su adjutantu A. Kalanta (slapyvardžiai Kostas, Kiškis) kautynėse su vidaus kariuomene ir stribais. Žuvusiųjų palaikai buvo išniekinti prie Vidaus reikalų ministerijos Valkininkų vlsč. poskyrio ir užkasti miške prie Valkininkų. Varėnos senosiose kapinėse 1995 pastatytas paminklas, 1999 žūties vietoje – tipinis atminimo ženklas.
Karys savanoris (2001, po mirties).
Puškinas; Aras; Lūšis; -Leonas Tarasevičius
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008.
2737
1248