Lavrovskij Leonid (rus. Леонид Лавровский; Leonidas Lavròvskis), tikr. Ivanov 1905 06 18Sankt Peterburgas 1967 11 26 ar 27Paryžius (palaidotas Maskvoje), rusų baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas. M. Lavrovskio tėvas. 1922 baigė Petrogrado teatro (choreografijos) mokyklą. 1922–24 šoko trupėje Jaunasis baletas, 1922–35 ir S. Kirovo operos ir baleto teatro (iki 1935 Operos ir baleto teatras, abu Petrograde), 1938–44 šio teatro meno vadovas. 1935–38 Mažojo operos teatro Leningrade baleto trupės, 1944–56 ir 1960–64 Didžiojo teatro Maskvoje vyriausiasis baletmeisteris. 1948–67 dėstė A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje; profesorius (1952). Pirmosios Rusijoje trupės Ledo baletas Maskvoje vienas įkūrėjų (1957); iki 1964 jos vyriausiasis baletmeisteris. 1964–67 Maskvos choreografijos mokyklos meno vadovas.
Pirmasis Rusijoje pastatė S. Prokofjevo baletą Romeo ir Džuljeta (1940, 1955 su režisieriumi L. Arnštamu sukūrė to paties pavadinimo kino filmą). Daugelyje baletų (B. Asafjevo Kaukazo belaisvis 1938, R. Gliero Raudonoji aguona 1949, A. Ch. Adamo Žizel 1944, A. Glazunovo Raimonda 1945, S. Prokofjevo Pasaka apie akmeninę gėlelę 1954) pabrėžė dramatinį baleto pradą, derindamas klasikinio šokio formas su pantomimos elementais siekė atskleisti herojų charakteristiką, perteikti siužeto ir personažų dramatizmą. 7 dešimtmetyje sukūrė eksperimentinių vienveiksmių baletų (Paganini 1960, pagal S. Rachmaninovo muziką, Nakties miestas 1961, pagal B. Bartóko muziką).
L: L. M. Lavrovskij: Dokumenty, stat′i, vospominanija Moskva 1983.