Martynov Leonid (Leonidas Martýnovas) 1905 05 22Omsk 1980 06 21Maskva, rusų poetas.
Biografijos faktai
Nuo 1920 priklausė Omsko futuristų grupuotei (futurizmas literatūroje). Keisdamas darbovietes keliavo po Sibirą, domėjosi jo istorija. 1932 apkaltintas pavojingu domėjimusi praeitimi ir suimtas, 1933–35 gyveno tremtyje Vologdoje.
Kūryba
Parašė istorines filosofines poemas apie Sibiro praeitį Senasis Omskas (Staryj Omsk 1924), Tobolsko metraštininkas (Tobol'skij letopisec), Rojaus ieškotojas (Iskatel' raja, abi 1937), Stebuklingi sodai (Volšebnye sady 1938). L. Martynovo poezijai (rinkiniai Eilėraščiai ir poemos / Stichi i poėmy 1939, Poemos / Poėmy 1940, Lukomorjė / Lukomor'e 1945, Eilėraščiai / Stichi 1955, Pirmgimystė / Pervorodstvo 1965, Gamtos balsas / Golos prirody 1966, Žmonių vardai / Golosa ljudej 1969, Hiperbolės / Giperboly 1974, Aukso atsargos / Zolotoj zapas, išleistas 1981) būdinga pasaulio pažinimo motyvai, intelektualumas, alegoriniai simboliai, ištobulinta ritmika.
Dar parašė atsiminimų knygą Panašumo bruožai (Čerty schodstva, išleista 1982).
Vertimai
Išvertė S. Nėries, E. Mieželaičio poezijos. L. Martynovo kūrybos vertimų paskelbta lietuvių periodinėje spaudoje.