Leonid Pervomaiskyj

Pervomaiskyj Leonid (ukr. Леонід Первомайський; Leonidas Pervomáiskis), tikr. Ilja Gurevič (ukr. Ілля Гуревич) 1908 05 17Konstantinograd (dabar Krasnohrad, Charkovo sr.) 1973 12 09Kijevas, ukrainiečių rašytojas. Kūrybą spausdino nuo 1924. Priklausė literatūros organizacijoms Plug, Molodnjak. 1941–45 SSRS–Vokietijos karo dalyvis, fronto laikraščių ir laikraščio Pravda karo korespondentas. Apsakymų rinkiniuose Komsa (1926), Saulės dėmės (Pljami na sonci 1928), Apskrities mastu (V povitovomu masštabi 1930) aprašoma klasių kova per 1918–20 pilietinį karą. Pjesėms (Nežinomi kariai / Nevidomi soldati 1930) būdinga patetiškumas. Eilėraščiuose (rinkiniai Aitrūs obuoliai / Terpki jabluka 1929, Herojinės baladės / Gerojični balady 1932, Nauja lyrika / Nova lirika 1937, Istorijos mokytojas / Učitel′ istorii, Gimimo diena / Den′ roždenija, Žemė / Zemlja, visi 1943, Poezijos pamokos / Uroki poėzii 1967, Pažinimo medis / Drevo piznanja 1971) filosofiškai apmąstoma istorija. Apsakymų rinkinyje Vietoj eilėraščių apie meilę (Zamist′ viršiv pro kochannja 1962) atskleidžiama amžininko paveikslas, didvyriškumas, ištikimybė humanizmo idėjoms. Romane Laukinis medus (Dykyj med 1963) aprašoma SSRS–Vokietijos karas, romanui būdinga originali kompozicija, psichologiškumas. Dar išleido apsakymų rinkinį Gyvenimas (Žyttja 1944).