Zorin Leonid (rus. Леонид Зорин, Leonidas Zòrinas), tikr. Zalcman 1924 11 03Baku 2020 03 31Maskva, rusų rašytojas. 1946 baigė Azerbaidžano universitetą Baku (Filologijos fakultetą), 1947 – M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje. Parašė daugiau kaip 40 pjesių (Jaunystė / Molodost′ 1949, Atviras pokalbis / Otkrovennnyj razgovor 1953, Svečiai / Gosti 1954, Geraširdžiai / Dobriaki 1959, filmas 1979, režisierius Karenas Šachnazarovas, Draugai ir metai / Druz′ja i gody 1962, lietuvių kalba pastatyta 1962, Romėniška komedija / Rimskaja komedija 1964, Dekabristai 1966, Varšuvos melodija / Varšavskaja melodija 1967, lietuvių kalba pastatyta 1967, Varinė močiutė / Mednaja babuška 1975, Pokrovo vartai / Pokrovskije vorota 1974, televizijos filmas 1982, režisierius M. Kozakovas, Nepažįstamas / Neznakomec 1976, lietuvių kalba pastatyta 1977, Caro medžioklė / Carskaja ochota 1978, filmas 1990, režisierius V. Melnikovas, Vienišų širdžių sąjunga / Sojuz odinokich serdec 1991, Maniakas / Man′jak 2000, Lemtinga spaudos klaida / Rokovaja opečiatka 2003, Nematomasis / Nevidimka 2004), kino scenarijų (Taika ateinančiam / Mir vchodjaščemu, filmas 1961, režisieriai A. Alovas ir V. Naumovas, Žmogus iš niekur / Čelovek niotkuda, filmas 1961, režisierius E. Riazanovas, Tranzitas, filmas 1982, režisierius V. Fokinas).
Leonid Zorin
Pjesėse kėlė valdžios ir elito atsakomybės visuomenei, kūrėjo ir valdžios santykių klausimus, joms būdinga dinamiški dialogai, dera liūdesys ir subtilus humoras, karti ironija ir viltis. Parašė romanų trilogiją Senas rankraštis (Staraja rukopis′ 1980), Keliauninkas (Strannik 1984), Aktualija (Zloba dnia 1992), atsiminimų romaną Avanscena (1997), romanus Blaivininkas (Trezvennik 2001), Jupiteris (2002), Samsara (2004), apysakų (Pagrindinė tema / Glavnaja tema, Aleksejus, abi 1981, Ponas Draugas / Gospodin Drug 2000), atsiminimų Žalieji sąsiuviniai (Zelionyje tetradi 1999), straipsnių apie teatrą.