Leonnas (Leoninus, Leonius, Leo, Léonin), 12 a. antros pusės prancūzų kompozitorius, poetas. Paryžiaus katedros mokyklos atstovas. Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. 13 a. pabaigos–14 a. pradžios anglų muzikos teoretiko Anonimo (Anonymous) IV teigimu, Leoninas – geriausias to meto organumų kūrėjas. Apie 1160–80 sudarė organumų rinkinį Didžioji organumų knyga (Magnus Liber organi; išliko tik perdirbtos kopijos), skirtą Paryžiaus Dievo Motinos katedros visų metų bažnytinėms šventėms. Rinkinys sudarytas iš jo ir, manoma, jo pirmtakų ar amžininkų (tos katedros kantoriaus Alberto) dvibalsių (gal ir tribalsių) polifoninių kompozicijų – mišių bei valandų liturgijos responsorinių giesmių (gradualų, aleliujų, didžiųjų responsorijų), kai kurių procesijų antifonų organumų ir konduktų. Kūriniai pagrįsti paraleline arba priešpriešine balsavada. Leoninas prisidėjo prie polifonijos formavimosi iš heterofonijos. Jo kūryboje klostėsi modalinės ritmikos principai. Sukūrė pirmųjų aštuonių ST knygų poetinę parafrazę, kelis eiliuotus laiškus popiežiams Hadrijonui IV ir Aleksandrui III.
1571