Leonora Carrington
Carrington Leonora (Leonora Kãrington), tikr. Mary Leonora 1917 04 06Clayton‑le‑Woods (Lankašyro grafystė) 2011 05 25Meksikas, anglų ir airių kilmės Meksikos tapytoja, rašytoja. Viena žymiausių siurrealisčių (siurrealizmas). Augo turtingoje šeimoje, iki 1926 mokėsi namie, vėliau – dviejose katalikiškose vienuolynų mokyklose (nė vienoje nepritapo; mokyklų atmosfera turėjo įtakos būsimiems kūrybos vaizdiniams), Emily Penrose akademijoje Florencijoje (čia lankėsi meno galerijose, domėjosi senųjų meistrų tapyba), trumpai – mokykloje Paryžiuje. Grįžusi į Angliją dalyvavo aukštuomenės gyvenime, bet šis jos netraukė (neigiami jausmai jo atžvilgiu įtaigiai perteikti siurrealistiniame pasakojime Debiutantė, šis pirmą kartą išspausdintas A. Bretono sudarytoje Juodojo humoro antologijoje / Antologie de l’humour noir 1940).
1936 apsilankė Londone surengtoje pirmojoje tarptautinėje siurrealizmo parodoje, ši jai paliko didelį įspūdį (ypač susidomėjo M. Ernsto kūriniais). Trumpai pasimokiusi Chelsea meno mokykloje perėjo į A. Ozenfant’o dailės akademiją (abi Londone). 1937 Londone susipažino su M. Ernstu, vėliau su juo išvyko į Paryžių, čia bendravo su įvairiais žymiais menininkais, dalyvavo tarptautinėje siurrealistų parodoje.
1938 L. Carrington ir M. Ernstas persikėlė į Saint‑Martin‑d’Ardèche’ą Pietų Prancūzijoje. Menininkai nutapė vienas kito portretų (M. Ernsto Leonora ryto šviesoje 1940), sukūrė bendrų kūrinių (M. Ernsto iliustruota L. Carrington knyga Baimės namai / La maison de la peur 1938). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui M. Ernstas buvo dusyk sulaikytas kaip Vokietijos pilietis; 1940 jam tebesant nelaisvėje L. Carrington pašlijo emocinė sveikata, ji dar labiau pablogėjo su draugais traukiantis į Ispaniją. L. Carrington buvo paguldyta į psichiatrijos sanatoriją, ten išbuvo 6 mėnesius. Šis laikas paliko menininkei neišdildomų skaudžių įspūdžių (buvo gydoma sunkiai pakeliamais metodais), juos ji perteikė knygoje Apačioje (En bas; tekstas pirmą kartą išspausdintas pavadinimu Down Below Jungtinių Amerikos Valstijų siurrealistų žurnale VVV 1944) ir dailės kūriniuose (paveikslas Apačioje 1940, piešinys Apačios žemėlapis, apie 1941).
L. Carrington. Maxo Ernsto portretas (aliejus, 1939, Škotijos nacionalinė galerija Edinburge)
1941 išėjusi iš ligoninės tėvo iniciatyva L. Carrington turėjo vykti į kitą gydymo įstaigą Pietų Afrikoje. Madride sutikusi į Niujorką keliaujantį Meksikos poetą ir diplomatą Renato Leducą (1897–1986), norėdama pabėgti sutiko už jo ištekėti (1943 išsiskyrė). 1941–42 gyveno Niujorke, bendravo su tenykščiais siurrealistais, dalyvavo parodose, tapo žinoma.
1942 persikėlė į Meksiką, čia su pertraukomis gyveno iki gyvenimo pabaigos. Greitai įsiliejo į Meksikos meninį gyvenimą; daugiausia bendravo su iš Europos emigravusiais menininkais (žymiomis siurrealistėmis tapytoja Remedios Varo, 1908–63, fotografe Kati Horna, 1912–2000, kitais), susipažino su būsimu vyru fotografu Emerico „Chiki“ Weiszu (1911–2007). Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pradžios bendravo su feministinės menotyros atstove amerikiete Gloria Orenstein (g. 1938), buvo Meksikos moterų išsilaisvinimo judėjimo viena iniciatorių, sukūrė jam skirtą plakatą Moterų sąmoningumas (1972).
Kūryba
Tapybai įtakos turėjo katalikiškas auklėjimas, vaikystėje skaitytos L. Carrollio, B. Potter, J. Swifto, kitų anglų autorių knygos, airių (L. Carrington mama ir auklė buvo airės), Meksikos vietos gyventojų folkloras, domėjimasis alchemija, okultizmu, kabalizmu, budizmu, keltų ir ikikolumbine Amerikos mitologija. Kūriniuose susipina, vienas kitą papildo tikri ir išgalvoti siužetai, praeitis ir dabartis, kasdienybė ir nežinomybė, juose vaizduojami įprasti ir fantastiniai objektai, šeimos nariai ir paslaptingi nepažįstamieji (O tada mes išvydome Minotauro dukterį! 1953).
Paveiksluose dažni namo, kuriame L. Carrington gyveno vaikystėje, interjero ir eksterjero, atskirų detalių motyvai (Draugiškas patarimas 1947, Paukščio maudymas II 1978). Būdingi veikėjai – fantastinės būtybės (jos dažnai hibridinės – pusiau žmogaus, pusiau gyvūno pavidalo, kaukėtos, su keistais galvos apdangalais, žemę siekiančiais rūbais), paukščiai, hienos, arkliai (dažnas motyvas – baltas supamasis arkliukas; Lordo Candlesticko žirgai 1938, Autoportretas / „Aušros žirgo“ užeiga 1937–38). Būdinga vienos į kitas pereinančios, vienos ant kitų užeinančios, tarsi susiliejančios erdvės, įvairių dydžių personažai (kai kurie milžiniški), skirtingų mastelių deriniai tame pačiame kūrinyje. Svarbi virtuvės, maisto (Kvapnioji močiutės Moorhead virtuvė 1975), motinystės, moteriškumo, moterų bendrystės (Milžinė / Kiaušinio saugotoja, Vaikų kambarys naktį, abu 1947, Magdalenos 1986) tematika ir simbolika.
L. Carrington. Namas priešais (tempera, 1945, West Deano koledžas)
Vieni kūriniai baugios, grėslios, nerimastingos nuotaikos (Baimė 1937–41), kiti šviesesni, ramesni, svajingi, švelniai paslaptingi, vaiskių spalvų; kai kuriuose paveiksluose ryšku italų ar Šiaurės renesanso tapybos įtaka. L. Carrington tapė labai kruopščiai, smulkiais potėpiais, kūriniuose gebėjo perteikti tėkmės, kaitos, kartu – skirtingų pasaulių sąryšio, visa ko vienovės įspūdį. Kiti žymūs paveikslai: Maxo Ernsto portretas (apie 1939), Žalioji arbata (1942), Namas priešais (1945), „Viešpaties angelo“ valanda (1949), Manzanillo peizažas su vienuolėmis (1956), Vyrai‑paukščiai iš Burnley (1970), Q simfonija (2002).
Sukūrė grafikos (Crookhey Hallas 1987), sienų tapybos (Magiškas majų pasaulis Meksikos nacionaliniame antropologijos muziejuje, 1963–64) kūrinių, skulptūrų. Išleido knygų (Ovalioji ponia: siurrealistinės istorijos / The Oval Lady: Surreal Stories 1975, Klausymo ragelis / The Hearing Trumpet 1976, lietuvių kalba 2021, Septintasis arklys ir kitos pasakos / The Seventh Horse and Other Tales 1988), parašė pjesę Opus Siniestrus. Pasakojimas apie paskutinį kiaušinį (Opus Siniestrus. The Story of the Last Egg 1969). Po L. Carrington mirties išleistõs jos knygos Svajonių pienas (The Milk of Dreams) pavadinimas buvo panaudotas 2022 Venecijos bienalės temai įvardyti.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi žymūs pasaulio meno muziejai: Moderniojo meno muziejus, Metropolitano meno muziejus (abu Niujorke), Tateʼo galerija Londone, Prado muziejus Madride, kiti. San Luis Potosí ir Xilitloje (San Luis Potosí valstija, Meksika) veikia L. Carrington muziejaus (įkurtas 2018) filialai, Meksike – menininkės namas‑muziejus (atidarytas 2022).
L: J. Moorhead Surreal Spaces: The Life and Art of Leonora Carrington London 2023.