Leopoldo O’Donnell y Jorris

O’Donnell y Jorris Leopoldo (Leopoldas O’Donèlis i Chòrisas) 1809 01 12Santa Cruz de Tenerife (Kanarų salos) 1867 11 06Biarritz (Prancūzija), Ispanijos karo ir valstybės veikėjas. Kunigaikštis (1860). Airių emigrantų palikuonis. Iškilo per pirmąjį Karlistų karą (1833–39). 1840 generolui B. Espartero užgrobus valdžią emigravo į Prancūziją. 1843 grįžo, padėjo nuversti B. Espartero. 1854 vadovavo sėkmingam kariniam perversmui, vėliau buvo karo ministras. 1856–66 (su pertraukomis) ministras pirmininkas. L. O’Donnellis y Jorrisas vykdė konservatyvią politiką, tvirtai rėmė karalienę Izabelę II (valdė 1833–68), bet nuoseklios politinės programos neturėjo. 1859–60 vadovavo sėkmingai karinei ekspedicijai į Maroką. 1866 numalšino generolo J. Primo sukilimą, bet dėl labai griežtos politikos opozicijos atžvilgiu Izabelės II buvo atleistas iš premjero pareigų.